Tokio barbariško smurto sukrėsti, Europos valstybių vadovai keičia toną. Tačiau ar kovingi pareiškimai neliks vien frazės? Ar galima laukti ir pokyčių politikoje?

Pirmasis atkaklią kovą islamiškajam radikalizmui paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, už tai akimoju susilaukdamas piktų reakcijų bei protestų iš islamiškų valstybių. O Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne tik pažėrė užgauliojimų prancūzo adresu, bet ir apkaltino jį islamofobija.

Tačiau, anot žurnalo „Cicero“ leidėjo Christofo Schwennickės, Turkijos prezidentas taip tik pats save demaskuoja, nes tuomet „Erdogano islamo dalis yra ir tai, kas vyko Prancūzijos gatvėse bei bažnyčiose. Kitokia logika tokios reakcijos nepaaiškinsi“.

Tylima – iš baimės būti apšauktam islamofobija

Kritikos E. Macronui negailėjo ir politinės kairės atstovai, musulmonų radikalizaciją Europos šalyse linkę aiškinti pirmiausia netinkama socialine bei nepakankama integracine europiečių politika.

Be to, pagal kairuolišką identitetinę ideologiją, europiečiai netgi neturi teisės laukti, kad islamas Europoje prisitaikytų prie vakarietiškos gyvensenos.

E. Macronas daro klaidą, skelbdamas kovą islamizmui ar juoba pasišovęs Prancūzijoje „sukonstruoti“ „naują, saviems interesams tinkantį islamą“, – dialogo su islamu portale Quantara.de kritikavo Vokietijos visuomeninio transliuotojo žurnalistas Stefanas Buchenas.

Panašūs pareiškimai kyla iš baimės būti apkaltintiems rasizmu, – įsitikinusi Vokietijos liberalaus islamo atstovė, publicistė Judith Sevinç Basad.

„Vokietijoje taip bijomasi atriboti musulmonus, kad žurnalistai perima despoto propagandą, kuri Macrono pasipriešinimą terorui prakeikia kaip „antiislamišką programą“, „priešiškumą turkams ir islamui“, kaip „kultūrinį rasizmą“ ir netgi kaip „naują kryžiaus žygį“.

Pastarojo kaltinimo, beje, kaip argumento griebiasi islamo fundamentalistai, teisindami savo žiaurius išpuolius Prancūzijoje“, – priminė jauna autorė, jau spėjusi pasižymėti drąsiais komentarais Vokietijos spaudoje.

Berlyne buvo drastiškai pažemintas E. Macronas

Vokietijos musulmonų organizacijos ar aukšti dvasininkai neskubėjo garsiai smerkti islamistų išpuolių Prancūzijoje, niekas nekvietė solidarizuotis su išpuolių sukrėstais prancūzais ar melstis už aukas. Priešingai, atsirado ir tokių šalies gyventojų, kurie demonstratyviai parėmė musulmoniško pasaulio protestus prieš E. Macroną.

Spalio 29 d., po trijų tikinčiųjų nužudymo Nicos bažnyčioje, Berlyno gatvėse skambėjo šūkiai „Allahu akbar!“, apie 150 jaunų vyrų su Prancūzijos prezidentą smerkiančiais plakatais demonstravo Berlyno Noikiolno rajone (Neukölln – čia 2010 m. duomenimis 15 proc. sudarė turkų, 10 proc. arabų kilmės gyventojai; dabar tas procentas turėtų būti didesnis).

O spalio 31 d. vakarą tame pačiame Berlyne įvyko tai, ką derėtų pavadinti islamistine provokacija: „arabų gatve“ vadinama Saulės Alėja, o paskui ir Aleksandro aikšte buvo varomas vyras su blondinės peruku ir E. Macrono kauke. Už virvės jį vedęs „šeichas“, savo „belaisvį“ simboliškai plakė diržu ir pravardžiavo „parazitu“ bei „šunimi“.

Kaip nurodo šį vaizdo įrašą paskelbęs ir eiseną aprašęs Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“, provokaciją organizavo šeichu persirengęs sirų kilmės youtuberis Fayezas Kanfashas.

Jie atvyksta pas mus ne dėl mūsų vertybių

Panašios provokacijos nebesukrečia. Nebekrūpčiojama ir nuo pranešimų apie islamistų išpuolius.

Naujausias, spalio 4 d. Drezdeno miesto centre įvykdytas islamistinis išpuolis netgi nepateko į pirmuosius spaudos puslapius, nors, kaip vėliau paaiškėjo, su juo susijusios detalės tiesiog skandalingos.

Dvidešimtmetis siras, 2015 spalį atvykęs į Vokietiją, o 2019 m. nuteistas už teroro akto ruošimą (bombos gaminimą), įkalinimo įstaigoje globotas psichologiškai, dalyvavęs deradikalizacijos programoje, turėjusioje palengvinti jo integraciją į visuomenę, vos penkias dienas pabuvęs laisvėje, peiliu užpuolė du turistus vokiečius: vieną jų nudūrė, o kitą sunkiai sužalojo, – spėjama, kad vyrai užkliuvo jam kaip homoseksualų pora.

„Policijos pateikta nusikalstamumo statistika jau ne pirmi metai rodo, kad ne kiekvienas pas mus atvyksta dėl mūsų vertybių. Kad neproporcingai didelis skaičius vyrų, kurie pas mus neva tai „ieško apsaugos“, įvykdo sunkių smurto ir seksualinių nusikaltimų, tačiau iš šalies neišsiunčiami. Teroro išpuoliuose, tokiuose kaip Ansbacho, Viurcburgo, Braitšaido aikštės Berlyne buvo nužudyta ar sunkiai sužeista daugybė žmonių“, – spalio gale dienraštyje „Die Welt“ paskelbtame viešame kreipimesi „Sustabdykime politinį islamą!“ vardijo grupė autorių – žymių islamo tyrinėtojų, terorizmo žinovų, sociologų, teisininkų, publicistų, politikų (tarp pasirašiusiųjų – ir musulmonų tikėjimo asmenys).

„Sustabdykime politinį islamą!“

Kreipimosi autoriai pasigenda aiškios politikų, o ir kitų atsakingų asmenų bei institucijų pozicijos didėjančio visuomenės nesaugumo klausimu. Po dešiniųjų ekstremistų įvykdytų išpuolių atvirai piktintasi ir protestuota, reikalauta imtis priemonių, prisiminti nužudytųjų vardai, – pastebima kreipimesi.

O štai po islamistinių išpuolių „į akis krinta pasikartojanti politikos, medijų, bažnyčių, pilietinės visuomenės organizacijų tyla“. „Ar kas nors galėtų pasakyti bent vieną islamistinio teroro aukos vokiečio vardą?“ – retoriškai klausia autoriai.

„Kai 2020 m. gegužę Jungtinėse Valstijose per sulaikymą policijos buvo nužudytas George Floydas, Vokietijoje tai sukėlė ne tik masinius protestus prieš rasizmą, bet ir imta reikalauti panašių tyrimų imtis Vokietijoje. O kurgi demonstracijos po Samuelio Paty nužudymo, po išpuolio Nicoje ar po to, kai Prancūzijos bažnyčioje buvo papjautas katalikų dvasininkas? Tie, kurie eina į gatves protestuoti prieš rasizmą, islamistinio smurto akivaizdoje lieka nebylūs, nes atrodo lyg ir peiktina įvardinti nusikaltėlius bei jų motyvus“, – rašoma kreipimesi.

„Kas tyli, tas negali nieko pakeisti, tam belieka tik stebėti raidą, jau dabar tampančią išbandymu mūsų visuomenei. Politinis islamas kelia mūsų šaliai rimtą pavojų. Jis – kliūtis integracijai su sunkiai nuspėjamomis pasekmėmis. Savo atsakomybę suvokianti, tvari politika turi veikti prevenciškai, taip pat ir religinio ekstremizmo atžvilgiu. Pats laikas atvirai pažvelgti į imigracinės visuomenės problemas ir nesileisti įbauginamiems nepagrįstais kaltinimais tariamu priešiškumu islamui, „islamofobija“ ar „antimusulmonišku rasizmu“, – pabrėžiama pareiškime.

Tai – „kova tarp civilizacijos ir barbarybės“

Deja, šis dienraštyje „Die Welt“ paskelbtas kreipimasis nuskambėjo lyg balsas tyruose. Ir tik išpuolis Vienoje bei po jo sekę ryžtingi Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo bei Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimai pagaliau privertė keisti toną ir Vokietijos vadovę.

„Islamistinis teroras – mūsų bendras priešas. Kova prieš žudikus ir jų kurstytojus yra mūsų bendra kova“, – neįprastai karingomis intonacijomis prabilo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Tai buvo išpuolis iš „neapykantos mūsų pamatinėms vertybėms, iš neapykantos mūsų gyvensenai, iš neapykantos mūsų demokratijai“, – emocingai vardijo jaunas Austrijos vadovas S. Kurzas po kruvino išpuolio, kurio metu islamistas nušovė 4 ir sužeidė 22 žmones.

Drauge Austrijos vadovas pabrėžė, kad nevalia patekti į islamistų paspęstus visuomenės skaldymo spąstus ir mesti įtarumo šešėlį visiems musulmonų tikėjimo Europos šalių gyventojams.

„Tačiau tuos, kurie sukilo prieš mūsų visuomenę, kurie atmeta mūsų gyvenseną ir yra pasiruošę su ja kovoti,– su tais privalome kovoti ir mes. Negali būti tolerancijos netolerantiškiems. Tai – kova tarp civilizacijos ir barbarybės“, – kalbėjo jis.

Europos Sąjunga pagaliau turi veikti

„Mes stipresni nei neapykanta ir teroras“, – twitterio paskyroje po išpuolio Vienoje parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau tokiais užkalbėjimais bei solidarumo pareiškimais nuo politinio islamo neapsiginsi.

„ES ateityje turi daug griežčiau imtis politinio islamo problemos. Aš tikiuosi, kad liausis ta neteisingai suprasta tolerancija ir pagaliau visose Europos šalyse bus suvokta, kokia pavojinga politinio islamo ideologija mūsų laisvei ir europietiškai gyvensenai“, – sakė S. Kurzas dienraščiui „Die Welt“ duotame interviu.

O islamo mokslininkas bei religijos pedagogas Mouhanadas Khorchide tame pačiame dienraštyje atkreipė dėmesį į tai, kad „politinio islamo ideologija, net ir tada, kai neragina imtis smurto, vis viena mato Vakarus kaip musulmonų priešą“.

Todėl „Europos Sąjunga privalo kuo ryžtingiausiai kovoti ne vien su islamistiniu teroru, bet ypač su jo politine baze – politiniu islamu“, – nurodė S. Kurzas.

Jis sakė jau susisiekę su Prancūzijos prezidentu E. Macronu bei kitais ES vyriausybių vadovais, kad tuo klausimu geriau suderintų savo poziciją Bendrijoje.

„ES, bet ir mūsų šalis privalo padidinti saugumo lygį“, – antradienį savo feisbuko paskyroje rašė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio, nelegalios migracijos ir piliečių saugumo klausimais paraginęs „žvelgti realybei į akis“.

O šiuo metu Bendrijoje pirmininkaujančios Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (CSU) žadėjo ateinantį penktadienį vyksiančiame ES vidaus reikalų ministrų pasitarime aptarti Europos saugumo klausimus. Jis įsitikinęs: „Teroristus ir jų rėmėjus sustabdyti galėsime tik dirbdami išvien.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (609)