Prezidentas Donaldas Trumpas kalba apie „labiausiai suklastotus rinkimus JAV istorijoje“, o jo konkurentas Joe Bidenas aiškina, kad tai D. Trumpas nori suklastoti rinkimus. „Taip atrodo rinkimai ir demokratija JAV“, - rašė ajatola.
„Kažkas sako, kad tai labiausiai nesąžiningi rinkimai per JAV istoriją. Kas taip kalba? Pareigas einantis prezidentas“, – rašė ajatola.
„Jo varžovas sako, kad Trumpas ketina suklastoti rinkimus! Tokie yra #JAVRinkimai ir JAV demokratija“, – pridūrė jis.
Vasarį JAV kritikavo parlamento rinkimų eigą Irane. Neleidus juos dalyvauti tūkstančiams nuosaikių kandidatų, JAV vyriausybė paskelbė sankcijas penkiems už tai atsakingiems asmenims. Vašingtonas nesitaikstys su rinkimų Irane „klastojimu“, tada sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
JAV ir Iranas daug metų yra susipriešinusios šalys. Prie JAV vairo stojus D. Trumpui, santykiai dar labiau pablogėjo. D. Trumpas 2018 metų gegužę pasitraukė iš tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir ėmė taikytis šaliai griežtas sankcijas. Sausį po mirtinos JAV bepiločio atakos prieš Irano generolą Qassemą Soleimanį tarp šalių vos nekilo karas.
Iranas JAV ne kartą yra įvardijęs didžiausia savo prieše.
Netgi Vašingtono Vakarų sąjungininkės reiškia susirūpinimą dėl JAV politinio susipriešinimo, gilėjančio nuo tada, kai D. Trumpas prieš ketverius metus netikėtai iškovojo pergalę prezidento rinkimuose.
Vokietija įspėjo, kad po antradienio rinkimų Jungtinėse Valstijose susiklostė „labai įtempta padėtis“.
Nors JAV kaltino Teheraną bandžius prieš Amerikos rinkimus per socialinius tinklus daryti įtaką rinkėjams, Irano vadovybė viešai tvirtino, kad nepalaiko nė vieno kandidato, nepaisant ryškių jų politikos šiitiškos respublikos atžvilgiu skirtumų.
D. Trumpas inicijavo „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją ir pasitraukė iš daugiašalio susitarimo dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos bei vienašališkai grąžino jai griežtas sankcijas.
J. Bidenas leido suprasti, kad būtų pasirengęs vėl prisijungti prie 2015-ųjų branduolinio susitarimo, sudaryto jam einant viceprezidento pareigas D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos administracijoje.
Visgi antradienį A. Khamenei pareiškė, kad JAV rinkimų baigtis Irano politikos niekaip nepaveiks.
Pasaulis nekantrauja
Suvokimas, kad JAV prezidento rinkimų nugalėtojas gali būti nežinomas kelias dienas ar ilgiau, trečiadienį privertė nervintis pasaulį, įpratusį prie Amerikos greito gyvenimo tempo.
Spėlionės, kas – dabartinis prezidentas D. Trumpas ar jo varžovas J. Bidenas – ir kaip galiausiai atsidurs Baltuosiuose rūmuose, greit tapo visos planetos rūpesčiu.
Vyriausybių lyderiai bandė taikytis su naujienomis apie vėlavimą, o paprasti žmonės keitėsi nuomonėmis, lūkesčiais ir nuogąstavimais. Kai kas – jau ne pirmą kartą – stebėjosi, kad JAV prezidentas išrenkamas ne surinktais rinkėjų, o Rinkikų kolegijos narių balsais, kurių pergalei pasiekti reikia mažiausiai 270.
Iš pasaulio kampelių, sulaukdavusių JAV kritikos dėl rinkimų ir valdymo sistemų, girdėjosi tam tikros piktdžiugos. Pasaulio dėmesį prikausčiusią JAV rinkimų dramą akcentavo ir Japonijos televizijos skelbti žemėlapiai, kuriuose rinkimų baigčiai itin svarbios valstijos buvo žymimos ugnies kamuoliais.
„Girdžiu, kad gali praeiti šiek tiek laiko, kol viskas paaiškės, – sakė Japonijos finansų ministras Taro Aso. – Neįsivaizduoju, kaip tai gali mus paveikti.“
Vienas Paryžiuje gyvenantis ispanas buvo priblokštas, kad atsikėlęs ryte dar negalėjo sužinoti JAV rinkimų laimėtojo. „Maniau, kad bus aišku. Perskaičiau skirtingus straipsnius – niekas iš tikrųjų nežino, kas laimės. Mane tai labai sukrėtė“, – sakė Javieras Saenzas.
Tai, jog laimėtojas nepaaiškėjo iškart, savaime dar nerodo, kad kažkas blogai. Tokiu metu, kai gyvenimą aukštyn kojomis apvertė pandemija, daugelyje valstijų buvo palengvintos balsavimo paštu sąlygos, todėl tokiu būdu atsiųstų balsalapių tikrinimas ir skaičiavimas vyko lėčiau nei įprasta.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris metė iššūkį Kremliui ir buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga, net sakė, kad šis vėlavimas guodžia ir rodo demokratijos veikimą.
„Pabudau ir nuėjau į „Twitter“ pažiūrėti, kas laimėjo. Vis dar neaišku. Štai ką [vadinu] rinkimais“, – šiame socialiniame tinkle parašė jis.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas laimėtojo paskelbimo vėlavimą taip pat vadino veikiančios demokratijos įrodymu.
„Labai pasitikiu Jungtinių Valstijų demokratija ir labai pasitikiu jų institucijomis, o reikalas dėl puikių institucijų ir demokratijų tas, kad jos sprendžia iššūkius, kad ir kokie jie iškiltų, visai kaip mūsų pačių [institucijos ir demokratija]", – žurnalistams Sidnėjuje sakė S. Morrisonas.
Tačiau kitur nerimas dėl nežinios mišo su augančiu susirūpinimu Amerikos visuomenės galimybėmis susitaikyti po itin skaldžiusios rinkimų kampanijos. Paties D. Trumpo neįprasti ir pirmalaikiai pergalės pareiškimai, jo grasinimas dėl rinkimų kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą taip pat provokavo nerimą ir palyginimus su autokratais.
„Tai buvo momentas „Trumpas – arba mes sudeginame šalį“, – juokavo ekspertas Sirijos klausimais Danny Makki, perfrazuodamas šūkius „Assadas – arba mes sudeginame šalį“, kuriuos Sirijos pilietinio karo pradžioje baugindami oponentus ant sienų dažais išpurkšdavo prezidento Basharo al Assado šalininkai.
Iš kai kurių pasaulio dalių, ypač Europos, buvo raginama neprarasti kantrybės ir kruopščiai suskaičiuoti balsus. Slovėnijoje, kur yra gimusi JAV pirmoji ponia Melania Trump, dešiniojo sparno premjeras Janezas Janša pareiškė, jog „aišku, kad Amerikos žmonės išrinko Donaldą Trumpą“, bet visi kiti lyderiai neketino užbėgti už akių JAV rezultatams.
Vokietijos vicekancleris Olafas Scholzas akcentavo visų balsų suskaičiavimą: „Mums svarbu, kad viskas būtų suskaičiuota ir galiausiai turėtume aiškų rezultatą.“
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer sakė, kad „prasidėjo kova dėl rezultatų teisėtumo, kad ir kaip ji baigsis“.
„Tai labai sprogi situacija. Situacija, apie kurią ekspertai teisingai sako, kad ji galėtų nulemti konstitucinę krizę JAV, – televizijai ZDF sakė A. Kramp-Karrenbauer. – Toks dalykas turi mus labai neraminti.“
Finansų rinkose investuotojams, laukusiems aiškesnės baigties, buvo sunku susigaudyti, tad indeksai šokinėjo aukštyn ir žemyn. Pramonės lobistų grupės Vokietijoje ir Japonijoje, kurios abi yra JAV prekybos partnerės, perspėjo, kad užsitęsusi nežinomybė galėtų neigiamai atsiliepti verslui.
Tradicinės JAV sąjungininkės vylėsi, kad nepriklausomai nuo to, kas pasieks pergalę, kai kurių ilgalaikių svarbių Amerikos santykių pamatas išliks.
„Kad ir kokie bus rinkimų rezultatai, jie (amerikiečiai) neabejotinai daugeliui metų ir dešimtmečių išliks mūsų sąjungininkai“, – sakė Thierry Bretonas, už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys.
Kol neužpildytas vakuumas, vyko ir bandymai pelnyti taškų sau. Kai kas Rusijoje, Afrikoje ir kitur tvirtino, kad JAV rinkimų procesas atskleidžia Amerikos demokratijos trūkumus.
„Afrika mokydavosi Amerikos demokratijos, o dabar Amerika mokosi Afrikos demokratijos“, – tviteryje pareiškė Nigerijos senatorius Shehu Sani, atkartodamas gan paplitusią nuomonę žemyne, seniai įpratusiame prie problemiškų rinkimų ir JAV kritikos dėl jų.
Zimbabvėje valdančiosios partijos ZANU-PF atstovas Patrickas Chinamasa sakė: „Neturime ko išmokti apie demokratiją iš buvusių vergvaldžių.“
Tačiau kiti teigia, kad JAV rinkimai pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu nepaisant pandemijos.
„Tai bus nepaprasta istorija demokratijai, kad ir koks būtų rezultatas“, – sakė tarptautinių santykių ekspertė Leslie Vinjamuri iš Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“.
Tačiau ji pridūrė: „Jei artimiausias kelias dienas matysime ginčijamus rinkimus, prezidentą, reiškiantį įtarimus sukčiavimu, žmones, puolančius į kažkokias kovas dėl rezultatų, bandančius blokuoti skaičiavimą, tuomet, manau, būsime visiškai kitokioje padėtyje.“