Ar tai tikėtina? Veikiausiai ne. Matyti, kad J. Bidenas pirmauja Nebraskos antrojoje kongreso apygardoje, kurioje 2016 m. laimėjo D. Trumpas, jam atiteks 1 jos rinkikų balsas, rašo eu.usatoday.com.
Jei rezultatas būtų 269 ir 269, štai ko būtų galima tikėtis:
Jei būtų lygiosios arba nė vienas kandidatas nesurinktų 270 rinkikų balsų, prezidentą rinktų Atstovų rūmai. Viceprezidentą tektų išrinkti Senatui.
Formaliai prezidentas nėra išrenkamas rinkimų dieną. Pirmą pirmadienį po antrojo gruodžio trečiadienio rinkikų kolegija renkasi savo valstijose oficialiai rinti prezidento. Šiemet rinkikai susitiks gruodžio 14 d.
Jei balsavimas vyktų Atstovų rūmuose, valstijos balsuotų kaip atskiri vienetai, t. y. visi vienos valstijos nariai Atstovų rūmuose susirenka ir balsuoja – lyg mini valstybėje. Kiekvienos valstijos delegacija gauna po 1 balsą.
D. Trumpui arba J. Bidenui reikėtų laimėti 26 valstijų paramą, kad taptų prezidentu.
Demokratai sudaro daugumą Atstovų rūmuose, tačiau, suskirsčius į valstijų delegacijas, valstijų delegacijose dauguma priklauso respublikonams. Neaišku, ar tai nepasikeis po lapkričio 3-iosios rinkimų. Jei rinkimai persikeltų į Atstovų rūmus, D. Trumpui tai galėtų būti džiugi žinia.
Kiekvienas Senato narys balsuos už naują viceprezidentą. Jei po lapkričio 3-iosios rinkimų rezultatų respublikonai toliau jame sudarys daugumą, tikėtina, kad bus perrinktas viceprezidentas Mike‘as Pence‘as.
Naujai išrinkto Kongreso nariai balsuotų už prezidentą ir už viceprezidentą.
Jei susiklostytų toks scenarijus, tektų konstatuoti labai neįprastą ir be galo konkurencingą rinkimų ciklą – toks neretai vadinamas svarbiausiais rinkimais mūsų gyvenime.