JAV politinėje sistemoje dominuoja dvi partijos, todėl prezidentas visada priklauso vienai arba kitai partijai, informuoja BBC.
Respublikonai – konservatyvioji Amerikos partija, šiemetiniuose rinkimuose jų kandidatas – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris tikisi būti perrinktas antrai kadencijai.
Respublikonų partija, dar vadinama didžiąja senąja partija. Pastaraisiais metais ši partija pasisakė už mažesnius mokesčius, teisę turėti ginklą ir griežtesnius ribojimus imigracijai. Partija stipriau remiama kaimo vietovėse. Vieni iš buvusių respublikonų prezidentų – George‘as W. Bushas, Ronaldas Reaganas ir Richardas Nixonas.
Demokratų partija – liberalios politikos partija, jos kandidatas – Joe Bidenas, patyręs politikas, aštuonerius metus buvęs Baracko Obamos viceprezidentu.
Išskirtinis Demokratų partijos bruožas – liberali pozicija piliečių teisių, imigracijos, klimato pokyčių klausimais. Viena iš partijos nuostatų – kad vyriausybė turėtų daryti daugiau įtakos žmonių gyvenimams, pvz., pasirūpinti sveikatos draudimu.
Partijos palaikymas didesnis miestuose. Kai kurie buvę demokratų prezidentų – Johnas F. Kennedy ir Barackas Obama.
Abu šiemetiniai kandidatai į JAV prezidentus yra jau įžengę į aštuntą dešimtį – antros kadencijos pradžioje D. Trumpui sukaktų 74 m., o 78 m. amžiaus J. Bidenas, jei būtų išrinktas, taptų vyriausiu pirmai kadencijai išrinktu prezidentu.
Techniškai per prezidento rinkimus amerikiečiai balsuoja ne už pačius kandidatus, o už valstijos rinkikus, kurie vėliau išrenka prezidentą. Visos valstijos renka nustatytą skaičių rinkikų, kuris apskaičiuojamas pagal valstijos dydį. Rinkikai yra valstijos pareigūnai arba svarbūs partijos nariai.
Istoriškai JAV veikia gana sudėtinga rinkimų sistema.
Kiekviena valstija, priklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus, turi tam tikrą rinkikų kolegijos balsų skaičių, iš viso jų yra 538, taigi laimi kandidatas, užsitikrinantis mažiausiai 270 rinkikų paramą.
Įprastai rinkikų kolegijos balsai atspindi visų rinkėjų valią. Tiesa, kandidatas, surinkęs daugiausia balsų visoje Amerikoje, rinkikų kolegijoje gali nesurinkti daugumos balsų ir pralaimėti.
Pvz., 2016 m. Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton surinko daugiau žmonių balsų visose JAV, bet D. Trumpas laimėjo, nes gavo daugiau rinkikų kolegijos balsų.
Taigi JAV gali susiklostyti situacija, kai prezidentu išrenkamas ne daugiausia rinkėjų balsų surinkęs kandidatas.
Beveik visose valstijose, išskyrus dvi (Meiną ir Nebraską), egzistuoja sistema, pagal kurią nugalėtojas pasiima viską – jeigu valstijoje kandidatas surenka daugiau balsų, jam atitenka visų rinkikų palaikymas.
Didelė dalis valstijų istoriškai palaiko arba demokratų, arba respublikonų kandidatą, todėl kiekvienuose rinkimuose kandidatams svarbu pelnyti pergalę kai kuriose valstijose, kuriose vyksta įnirtingiausia kova. Šiose vadinamosiose svyruojančiose valstijose rinkėjų prioritetai pasidalinę maždaug po lygiai tarp demokratų ir tarp respublikonų.
Tradiciškai svyruojančiomis valstijomis laikomos Floridos ir Ohajo valstijos. Kai kurios valstijos, pvz., Arizonos ir Teksaso, praeityje palaikė respublikonus, bet 2020 m. jose sustiprėjo parama Demokratų partijai, todėl jos dabar laikomos svyruojančiomis valstijomis.
Jei žmogus yra 18 m. sulaukęs JAV pilietis, jam leidžiama balsuoti kas ketverius metus vykstančiuose prezidento rinkimuose. Daugelyje valstijų priimti įstatymai, pagal kuriuos visi, norintys balsuoti, turi pateikti jų tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Tokius įstatymus dažnai priima respublikonai – jie teigia norintys apsisaugoti nuo galimų balsuojančiųjų sukčiavimų. Demokratai piktinasi, kad tai – trukdymas rinkėjams, kadangi dažnai vargingiau gyvenančių mažumų atstovai nepajėgūs pateikti asmens tapatybę įrodančio dokumento, kaip antai, vairuotojo pažymėjimo.
Šiemet dėl koronaviruso krizės daug Amerikos gyventojų linkę atiduoti balsą būtent paštu, tiesa, dabartinis šalies prezidentas D. Trumpas ne kartą skundėsi, kad taip demokratai galės falsifikuoti balsus savo naudai.
Ar renkamas vien tik naujas Amerikos prezidentas?
Ne. Amerikiečiai per balsavimą renka ne tik prezidentą, bet ir Atstovų Rūmų narius bei vieną trečdalį Senato narių. Taigi šiemet vyks rinkimai į visas 435-ias Atstovų Rūmų vietas ir į 33-is vietas Senate.
Demokratai stengsis toliau išlaikyti pozicijas Atstovų Rūmuose, taip pat sieks didesnės kontrolės Senate.
Jei demokratai turėtų daugumą abiejuose rūmuose, jie galėtų blokuoti arba atidėti prezidento D. Trumpo planus, jei šis būtų perrinktas antrai kadencijai.
Kada sužinosime galutinius rezultatus?
Rinkimai truks dvi dienas – prasidės lapkričio 3 d. o paskutinės balsavimo apylinkės bus uždarytos lapkričio 4 d. JAV Rytų pakrantės laiku.
Praeina kelios dienos, kol suskaičiuojami balsai, vis tik jau ankstų rytą po balsavimo būna aišku, kas laimėjo rinkimus. 2016 m. D. Trumpas jau 3 val. nakties sakė pergalės kalbą Niujorke.
Šiemet rinkimų rezultatų gali tekti palaukti dėl paštu atsiųstų balsų, nes nemažai valstijų skaičiuos balsus jau po galutinio balsavimo.
Pareigūnai įspėja, kad dėl balsavimo paštu rezultatų galime laukti kelias dienas ar net kelias savaites.
Pastarasis kartas, kai rezultatas nebuvo aiškus po kelių balandų, buvo 2000-aisiais – tada Aukščiausiasis Teismas paskelbė rinkimų laimėtoją po mėnesio.
Kada išrinktasis prezidentas pradeda eiti pareigas
Jei J. Bidenas laimėtų rinkimus, jis nepradėtų iš karto eiti prezidento pareigų – naujajam lyderiui skirta laiko paskirti ministrus ir sudaryti planus.
Naujai išrinkto prezidento inauguracijos ceremonija tradiciškai vyksta sausio 20 d. sostinėje Vašingtone.
Po ceremonijos naujai išrinktas prezidentas vyksta į Baltuosius Rūmus ir taip prasideda ketverių metų trukmės kadencija.
include("/www/htdocs/delfi/media/jav-rinkimai/block.php"); ?>