Suskaičiavus 99,25 proc. balsų, Rinkimo komisija pranešė, kad M. Sandu gavo 35,8 proc. gyventojų pasitikėjimą, o I. Dodonas – 32,9 proc.

Šis rezultatas prognozuoja labai atkaklią kovą tarp abiejų kandidatų lapkričio 15-ąją. Antrasis rinkimų ratas reikalingas, kadangi nė vienas kandidatas negavo daugiau kaip 50 proc. balsų.

Pradėjus skaičiuoti balsus, pradžioje I. Dodonas lenkė M. Sandu. Suskaičiavus 80 proc. biuletenių, dabartinis vadovas pirmavo surinkęs 35 proc. balsų, o jo varžovė su 31 proc. buvo antra. Tačiau po to M. Sandu netikėtai išsiveržė į priekį.

Apklausose prieš rinkimus pirmavo I. Dodonas. Už netikėtą sėkmę pirmajame rate M. Sandu, Rinkimų komisijos duomenimis, pirmiausiai turi dėkoti rinkėjams, savo balsą atidavusiems užsienyje. Dauguma emigravusių moldavų rinkosi 48-erių M. Sandu.

Nuo Moldovos Respublikos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais emigravo beveik milijonas piliečių. Jų piniginės perlaidos šeimoms gimtinėje sudaro 15 proc. skurdžios šalies BVP.
Kol kas nė vienas kandidatų rinkimų rezultatų nekomentavo. Tačiau prezidentas netrukus po balsavimo punktų uždarymo pareiškė, kad rinkimai buvo „sąžiningi, laisvi ir demokratiški“.

45 metų I. Dodonas vadovauja Moldovai nuo 2016 metų. Jis laikomas Maskvos sąjungininku. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš rinkimus pareiškė viltį, kad I. Dodonas liks poste. Šis per rinkimų kampaniją žadėjo ir toliau glaudžius santykius su „strategine partnere“ Maskva ir pasisakė už tai, kad rusų kalba taptų privaloma mokyklose.

M. Sandu nuo 2019 birželio iki lapkričio buvo šalies ministrė pirmininkė, tada jos vyriausybė buvo nuversta. M Sandu yra už ES draugišką kursą. Nuosaikių pažiūrų konservatorė anksčiau dirbo Pasaulio Banke. Per rinkimus prieš ketverius metus I. Dodonas įveikė M. Sandu.

3,5 mln. gyventojų turinti šalis praeityje išgyveno kelias politines krizes. Šalis yra susiskaldžiusi tarp Europos šalininkų ir tų, kurie nori ir toliau glaudžių santykių su Rusija. Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių.