Šiuo žingsniu buvo sumažinta erdvė manevruoti demokratų kandidatui Joe Bidenui, jei jis laimėtų ateinančią savaitę vyksiančius prezidento rinkimus.
D. Trumpo administracija nuo 2018-ųjų taiko griežtas sankcijas, skirtas sustabdyti bet kokį Irano naftos eksportą. Sankcijomis siekiama atkirsti seną JAV regioninių sąjungininkų Izraelio ir Saudo Arabijos priešininkę nuo grynųjų pinigų šaltinių.
Pagal naujas priemones administracija priskyrė Irano nacionalinę naftos įmonę, Irano naftos ministeriją ir Irano nacionalinę tanklaivių įmonę kovos su terorizmu institucijų kompetencijai. Tai reiškia, kad bet kokiai būsimai administracijai bus sudėtingiau pakeisti kursą.
Iždo departamentas paskelbė naujas sankcijas susiedamas tris minėtus juridinius subjektus su Irano revoliucinės gvardijos elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, kurias Jungtinės Valstijos jau anksčiau yra paskelbusios teroristine organizacija. Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimani sausio mėnesį buvo nukautas per JAV drono ataką Bagdado oro uoste.
Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad šios sankcijos turėtų būti įspėjimas „nedaugeliui likusių iranietiškos naftos pirkėjų“.
„Šios priemonės yra svarbus žingsnis tęsiant maksimalaus spaudimo kampaniją, kuria siekiama apriboti Irano režimo galimybes grasinti savo kaimynėms ir destabilizuoti Artimuosius Rytus“, – sakė M. Pompeo.
Irano naftos ministras Bijanas Zanganeh pasmerkė sankcijas ir sakė, kad jų paskelbimas yra „pasyvi reakcija į nesėkmingas Vašingtono pastangas visiškai sustabdyti Irano naftos eksportą“.
„Neturiu turto už Irano ribų, kuris taptų sankcijų taikiniu. Dėl Irano paaukočiau savo gyvybę, visa, kas mano, ir savo reputaciją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras, prieš kurį asmeniškai taip pat buvo imtasi sankcijų.
Užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tviteryje pavadino Jungtines Valstijas priklausomomis nuo sankcijų ("#SanctionAddict) ir paragino atsikratyti šio „žalingo įpročio“.
Kliudyti Bidenui?
Jei D. Trumpas pralaimės lapkričio 3-iosios rinkimus, pirmadienio sankcijos gali būti tarp paskutinių jo smūgių Irano lyderiams.
J. Bidenas, kuris, kaip rodo apklausos, populiarumu lenkia D. Trumpą, pirmenybę teikia diplomatijai su Iranu ir rėmė ankstesnio prezidento Baracko Obamos pasiektą susitarimą, pagal kurį Teheranas smarkiai apribojo savo branduolinę programą mainais į pažadus švelninti sankcijas.
Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Henry Rome'as sakė, kad J. Bidenas, jei bus išrinktas, vis tiek galėtų švelninti sankcijas, bet susidurtų su papildoma politine kliūtimi sudarydamas sąlygas kritikams teigti, kad jis nekreipia dėmesio į terorizmą.
„Naujaisiais nurodymais beveik neabejotinai siekiama slopinti galimos Joe Bideno administracijos diplomatines pastangas su Iranu“, – sakė H. Rome'as.
Behnamas Ben Taleblu iš strateginių studijų centro „Foundation for Defense of Democracies“, pasisakantis už griežtą liniją Teherano atžvilgiu, mano, kad bet kokia administracija susidurs su „reikšmingais“ sunkumais norėdama leisti Iranui pardavinėti naftą.
„Šių sankcijų, net ir tokių vėlyvų, poveikis tikriausiai galėtų trukti ilgiau nei 2020-ųjų politika“, – sakė jis.
Iždo departamentas nurodė, kad vienas Kudso pajėgų remiamas tinklas 2019 metų pavasarį išsiuntė daugiau kaip tuziną tanklaivių su nafta, daugiausia į Siriją, kur Iranas brutaliame pilietiniame kare remia prezidentą Basharą al Assadą.
Atskirai nuo priskyrimo kovos su terorizmu institucijų kompetencijai Iždo departamentas įvedė sankcijas Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam iraniečių verslininkui Mahmoudui Madanipourui ir su juo susijusioms kompanijoms dėl transakcijų su Venesuela.
Iždo departamentas apkaltino M. Madanipourą suorganizavus dešimčių tūkstančių tonų benzino išsiuntimą į Venesuelą, kur D. Trumpas nesėkmingai bando nušalinti kairiųjų lyderį Nicolas Maduro, pastaruoju metu stiprinusį ekonominius ryšius su Iranu.
Anksčiau šį mėnesį JAV administracija žengė kitą svarbų žingsnį Irano ekonomikai varžyti – paskelbė sankcijas šios šalies bankams, taip apsunkindama daugumą transakcijų su išoriniu pasauliu.
Šios priemonės privertė nerimauti JAV sąjungininkes Europoje, kurios perspėja dėl skaudžių pasekmių net humanitarinei prekybai, nors D. Trumpo administracija tvirtina nesitaikanti į maistą ar vaistus.