Gegužės mėnesį FEMA pranešė apie sprendimą laikinai nenaudoti 45-ių „Aventa-M“ modelio ventiliatorių, kai kilo įtarimų, kad eksploatuojami jie užsidegė ir tai sukėlė mirtis septyniems Maskvos bei Sankt Peterburgo ligoninėse gydytiems koronavirusine infekcija sirgusiems pacientams.
Agentūros atstovai tada nurodė, kad ventiliavimo aparatai perkelti į saugyklą ir laukiama incidentų tyrimų rezultatų iš Rusijos.
„Įtarimų sukėlę paaukoti ventiliatoriai buvo išmesti laikantis griežtų pavojingųjų atliekų utilizavimo gairių“, – nurodoma portale „BuzzFeed News“ cituojamame FEMA pranešime.
Kada tiksliai buvo sunaikinti Rusijoje pagaminti ventiliatoriai, federalinės agentūros atstovai nenurodė, bet, remiantis „BuzzFeed News“ duomenimis, jie tikrai nebuvo panaudoti.
Gavusi informaciją, kad užsidegus ventiliatoriams mirė pacientai, Rusijos sveikatos priežiūros institucija nurodė nutraukti „Aventa-M“ eksploatavimą, bet liepos mėnesį įrangą vėl buvo leista naudoti remiantis tuo, kad ji, esą, nebuvo susijusi su ligoninėse kilusiais gaisrais.
Kad ir kaip būtų, praeitą mėnesį Rusijos teismas skyrė 1,3 tūkst. dolerių (tūkstančio eurų) dydžio baudą ventiliatorių gamybos įmonei (Uralo instrumentų gamykla (UPZ)) dėl tam tikrų licencijavimo reikalavimų pažeidimų, apie kuriuos informavo šalies sveikatos priežiūros institucija.
UPZ priklauso Rusijos valstybiniam technologijų ir gynybos konglomeratui „Rostec“. Pastarasis yra tarp įmonių, kurioms JAV taiko sankcijas. Šis faktas privertė suabejoti balandžio 1 d. gautos ventiliatorių siuntos teisėtumu.
Remiantis turima informacija, įvairioms Rusijos klinikoms „Rostec“ šiais metais jau išsiuntinėjo maždaug 9 tūkst. „Aventa-M“ modelio ventiliatorių.
Manoma, kad iki 2020-ųjų pabaigos šalies gydymo įstaigoms bus pristatyta dar 3 tūkst. šio tipo įrenginių.
Delfi jau rašė, kad Rusijos siunta buvo pateikiama kaip geranoriškumo ženklas, būdas pradėti gerinti prastus Maskvos ir Vašingtono santykius, abiem šalims kovojant su koronavirusu.
Vis dėlto plaučių ventiliavimo aparatų ir kitos medicininės įrangos siuntą nuo pat pradžių lydėjo painiava ir nevienareikšmiai signalai.
Iš pradžių Kremlius siuntą pateikė kaip kilniaširdišką gestą. Valstybinė televizija apie ją rodė reportažus, įskaitant filmuotą medžiagą, kaip į krovininį lėktuvą „Antonov“ kraunamos dėžės, ant kurių užrašyti žodžiai „Iš Rusijos su meile“. Be plaučių ventiliavimo aparatų siuntoje buvo apsauginių kaukių, pirštinių ir kitų medicinos reikmenų.
Rusijos ambasadorius JAV siuntą pavadino „humanitarine misija“. „Neabejojame, kad JAV, reikalui esant, taip pat mums padės ir mielai priimsime pagalbą be jokio politikavimo“, – „Facebook“ rašė Anatolijus Antonovas. Praėjus dienai po siuntos pristatymo į Niujorką, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir gavo klausimą, ar nebijo, jog siunta bus palaikyta gudriu propagandiniu manevru.
„Nesirūpinu dėl Rusijos ir propagandos. Nė trupučio, – balandžio 2 d. Baltuosiuose rūmuose reporteriams pareiškė jis. – Priėmiau daug itin kokybiškų medicinos priemonių. Jos gali išgelbėti daug gyvybių. Tokius reikmenis priiminėsiu kiekvieną dieną.“
Visgi kilo daugiau klausimų, kai JAV valstybės departamentas paprieštaravo Rusijos pareigūnams ir nurodė, jog medicinos reikmenys buvo ne humanitarinė pagalba, o pirkinys.
Tada Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sukėlė dar didesnę painiavą patvirtinusi, kad siunta iš tiesų buvo pirkinys, tačiau išlaidas pasidalijo Vašingtonas ir Maskva.