Šį konfliktą, kai Kinija nusiuntė savo karių padėti Šiaurės Korėjos pajėgoms kovoti su JAV vadovaujama Jungtinių Tautų koalicija, Pekinas vadina „pasipriešinimo JAV agresijai ir pagalbos Korėjai karu“.

Nors kovos baigėsi aklaviete, šis karas padėjo Kinijai tapti svarbia žaidėja pasaulinėje arenoje, o penktadienio minėjimas atitiko Xi Jinpingo siekį propaguoti patriotizmą ir neginčijamą Komunistų partijos vadovavimą.

„Šiandienos pasaulyje vienašališkumo, protekcionizmo ir kraštutinio egoizmo vaikymasis veda į niekur“, – vyriausybės pareigūnams, partijos lyderiams, veteranams ir jų artimiesiems sakė Xi Jinpingas.

„Arogancija, nuolatinis darymas, ką panorėjus, hegemonijos aktai, savo valios primetimas ar bauginimas niekur nenuves“, – sakė Xi Jinpingas, kurio komentarus paskelbė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Metinės minimos tarp Kinijos ir JAV tvyrant didžiausiai per pastaruosius dešimtmečius įtampai dėl prekybos, žmogaus teisių, įtarimų šnipinėjimu ir Pekino politikos Honkongo, Taivano ir Pietų Kinijos jūros atžvilgiu.

Kinija išlieka svarbiausia Šiaurės Korėjos diplomatinė sąjungininkė ir prekybos partnerė. Pekinas priešinosi JAV pastangoms daryti ekonominį spaudimą Pchenjanui, kad šis nutrauktų savo branduolinių ginklų ir raketų programas.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas akcentuodamas penktadienio metinių svarbą sakė, jog Korėjos karo rezultatas įrodė, kad „teisingumas nugalės, o taiki plėtra yra nesustabdoma istorinė tendencija“.

„Ši didi pergalė... turi didelę reikšmę Kinijai ir pasauliui“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Zhao Lijianas.

JAV santykiai su Šiaurės Korėja trumpai figūravo per ketvirtadienį įvykusius JAV prezidentinius debatus, kai Donaldas Trumpas pasakė, kad ankstesnė Baracko Obamos administracija jam paliko „netvarką“ kalbant apie santykius su Pchenjanu.

Pasak JAV prezidento, jis užkirto kelią karui, kuris galėjo kelti pavojų milijonų gyvybėms.

Jo varžovas, demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas sakė, kad D. Trumpas „įteisino galvažudį“, susitikdamas ir užmegzdamas santykius su Kim Jong Unu.

D. Trumpas atrėmė, kad Kim Jong Unas „nemėgo Obamos“, ir tvirtino, kad „palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis yra geras dalykas“.

Šiaurės Korėja kol kas nesureagavo į JAV prezidentinius debatus.

Daugelio Šiaurės Korėjos stebėtojų nuomone, Kim Jong Unas labiau norėtų D. Trumpo perrinkimo, kad turėtų galimybę atnaujinti įstrigusias derybas branduoliniu klausimu mainais į labai reikalingą sankcijų sušvelninimą.

Pernai Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pavadino J. Bideną „pasiutusiu šunimi, kurį reikia užmušti“, šiam pavadinus Kim Jong Uną tironu. Šiaurės Korėja kartą pavadino D. Trumpą „senu nuokvaka“ ir pažėrė jam kitų šiurkščių įžeidimų, bet atsisakė tokios retorikos Kim Jong Unui 2018 metas pradėjus derybas su D. Trumpu dėl Pchenjano branduolinio arsenalo likimo.

Nepaisydamas aklavietės Kim Jong Unas neatnaujino tokių ginklų kaip tarpžemyninės balistinės raketos bandymų, tikriausiai bandydamas palaikyti diplomatijos su JAV gyvybę.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Kim Jong Unas pagerbė kapinėse į šiaurę nuo Pchenjano palaidotus kinų karius. Šiaurės Korėjos lyderis sakė, kad kiekviena jo šalies dalis „yra glaudžiai susijusi su raudonu krauju, kurį praliejo Kinijos liaudies savanoriai“, ir kad jo vyriausybė niekada nepamirš „jų kilnių sielų bei didžiai pasiaukojamos dvasios“.

Tai buvo pirmas Kim Jong Uno apsilankymas šiose kapinėse per Kinijos įsitraukimo į karą metines. Tai pakurstė spėliones, kad jis nori stiprinti ryšius su Pekinu rengdamasis bendravimui su JAV po lapkričio 3-iąją įvyksiančių Amerikos prezidento rinkimų.

Nuo 2011 metų, kai atėjo į valdžią, Kim Jong Unas šiose kapinėse buvo apsilankęs tik du kartus, 2013 ir 2018 metais liepos 27-ąją, kai minimos 1953-iųjų paliaubų pasirašymo metinės, nurodo Pietų Korėjos Susivienijimo ministerija.