Daugelio valstybių valdžios atstovai veikiausiai lengviau atsikvėps, pasibaigus neįprasčiausiam, kartais netgi chaotiškam šių laikų prezidentavimui Amerikoje, bet bus ir tokių, kurie turės pagrindo jo ilgėtis.

Turkijos, Šiaurės Korėjos ir Izraelio vadovams D. Trumpo prezidentavimo laikotarpis buvo išskirtinai naudingas – šiam pasibaigus, jie iš karto susidurtų su sunkumais. Tokioms šalims, kaip antai, Kinija, varžybų dalyvio kortelė turi daugiau niuansų, bet didžiumą autoritarinių lyderių, kuriems ketveri D. Trumpo prezidentavimo metai buvo į naudą, dabar kausto baimė, kad jam palikus šalies lyderio postą, JAV grįš prie įprastesnės užsienio politikos.

Tai reikštų gerinamus santykius su sąjungininkais, visuotinių vertybių – demokratijos, žmogaus teisių įtvirtinimą, siekį sumažinti klimato kaitą. „Šis prezidentas palankus visiems pasaulio banditams“, – neseniai vykusiame oficialiame renginyje pareiškė D. Trumpo oponentas Joe Bidenas, norėdamas parėžti politinius skirtumus.

Kim Jong Unas

Kai D. Trumpas tapo prezidentu, jokie kiti JAV santykiai su užsienio valstybe nepasikeitė taip, kaip santykiai su Šiaurės Korėja. Pradžioje girdėjęsi abipusiai grasinimai ir įžeidinėjimai palaipsniui peraugo į savotišką meilę – Kim Jong Unas ir D. Trumpas buvo susitikę tris kartus ir susirašė daugiau nei dvidešimčia laiškų, kas liudija paslaptingą ir keistą jų tarpusavio simpatiją.

Vis tik net ir radikaliai pakeitusiai poziciją Amerikai nepavyko pasiekti, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinio ginklo. Spalio 10 d. Kim Jong Unas pranešė apie naują tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią nešti kelias branduolines kovines galvutes.

Sprendžiant iš J. Bideno pareiškimo, kad jis nesusitiks su Šiaurės Korėjos lyderiu be išankstinių sąlygų, sankcijų, sukėlusių Šiaurės Korėjos ekonomikai giliausią recesiją per pastaruosius dvidešimt metų, panaikinimas dar mažiau tikėtinas.

Kim Jong Unas, Donaldas Trumpas

Mohammedas bin Salmanas

D. Trumpas pademonstravo savo požiūrį į tarptautinius santykius su Saudo Arabija, 2017 m. pirmam užsienio vizitui pasirinkdamas Rijadą. Ten naująjį JAV lyderį sutiko su didžiuliu jo portretu ant prašmatnaus viešbučio, kuriame apsistojo D. Trumpas su savo delegacija, fasado.

Saudo Arabijos kronprincas pasiekė daug laimėjimų, iš kurių reikšmingiausias – D. Trumpo pasitraukimas iš 2015 m. branduolinio sandorio su mirtinu Saudo Arabijos varžovu – Iranu. D. Trumpas taip pat pasiūlė asmeninę paramą ir vetavo Kongreso sankcijas, kai pasipylė kaltinimai M. bin Salmanui, kad 2018 m. jis nurodė nužudyti žinomą jo režimo kritiką Jamalą Khashoggi.

Tiesa, Saudo Arabija patyrė ir nusivylimų – pvz., kai po 2019 m. įvykusių atakų prieš naftos gavybos kompleksus rytinėje Saudo Arabijos dalyje, kurias, JAV nuomone, įvykdė Iranas, D. Trumpas neatsakė kariniu puolimu. Saudo Arabijos lyderiai įsitikinę, kad atrastų bendrą kalbą ir su J. Bidenu. Kita vertus, tikėtina, kad D. Trumpui pasitraukus iš valdžios, atsinaujintų JAV dėmesys žmogaus teisėms ir atsirastų šansų į susitarimo su Iranu atnaujinimą.

Donaldas Trumpas, Mohammedas bin Salmanas

Recepas Tayyipas Erdoganas

Labiau nei M. bin Salmanui D. Trumpo politinė apsauga reikalinga Turkijos prezidentui. D. Trumpas vienintelis stojo tarp Turkijos ir tarp Kongreso, norėjusio įvesti sankcijas R. T. Erdoganui už sprendimą pirkti iš Rusijos oro gynybos raketų sistemą „S-400“, nepaisant to, kad Turkija yra NATO narė.

Šis asmeninis ryšys įgalino R. T. Erdoganą įtikinti D. Trumpą atšaukti JAV kariuomenę iš kurdų kontroliuojamų regionų Šiaurės Sirijoje, kad Turkija galėtų nusiųsti ten savo karines pajėgas ir perimti tų sričių kontrolę. Minėtą sprendimą D. Trumpas priėmė, nepasitaręs nei su Pentagonu, nei su JAV sąjungininkais Sirijoje vykstančioje kovoje prieš „Islamo valstybę“ – su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir kurdų kovotojais, kuriuos Turkija laiko teroristais.

Esant jau parengtoms sankcijoms ir turint omenyje, kad J. Bidenas jau ragino JAV remti Turkijos opozicines partijas, R. T. Erdoganui D. Trumpo pralaimėjimas prezidento rinkimuose būtų nuostolingiausias.

Donaldas Trumpas, Recepas Tayyipas Erdoganas, Vladimiras Putinas
Foto: AP / Scanpix

Xi Jinpingas

D. Trumpo elgesys su Kinija karingesnis nei kitų pastarojo metų Amerikos prezidentų – jis uždėjo importo muitų kiniškoms prekėms, apribojo technologijų pardavimą didžiulei Kinijos kompanijai. Nepaisant to, kinų valdžios pareigūnai yra sakę – jiems būtų priimtiniau, jei D. Trumpas liktų valdžioje.

Kinijai į naudą, kad D. Trumpas supurtė po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią aljansų sistemą – juk Kinija laiko ją kliūtimi savo geopolitinėms ambicijoms. Jis sumenkino ir tarptautinę Amerikos svarbą, pasitraukdamas iš susitarimų, vykdydamas „Amerikos pirmavimo“ politiką ir sudarydamas sąlygas Kinijos prezidentui užpildyti spragas – įvairiose srityse, pradedant prekyba, baigiant klimato kaita.

Pekinas nerimauja, kad J. Bidenas sieks sukurti labiau koordinuotą tarptautinį frontą, bendraujant su Kinija, taip pat toliau darys spaudimą prekybai ir technologijoms. Tiesa, Kinija gali turėti naudos iš mažiau emocionalių santykių su Vašingtonu, jei D. Trumpas pralaimės, mano Nandzingo universiteto tarptautinių santykių dėstytojas Zhu Fengas: „Ar žmonės tikrai norėtų, kad tarp Kinijos ir JAV prasidėtų šaltasis karas?“

Xi Jinpingas ir Donaldas Trumpas

Vladimiras Putinas

Po įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus JAV pradėjo oficialų tyrimą, pasibaigusį 448 puslapių apimties ataskaita. Ir vis tik V. Putinui atiteko stambus laimėjimas. D. Trumpas kvestionavo NATO vertingumą ir netgi tokių valstybių kaip Vokietija sąjungininkės statusą, taip silpnindamas transatlantinę sąjungą, kurią Rusija ir dar Stalino laikų sovietų lyderiai siekė suardyti.

Nestinga priežasčių manyti, kad tokia tendencija tęstųsi ir antrosios D. Trumpo administracijos buvimo valdžioje metu. Beje, Rusijos prezidentas pelnė konkretesnių laimėjimų – pradedant panaikintomis sankcijomis, baigiant ginklų kontrolės derybų pažanga. Rusų pareigūnai įžvelgia santykių pagerėjimo perspektyvų, kurių sumažėtų, jei į valdžią ateitų J. Bideno administracija.

Pasak iki 2019 m. buvusios JAV nacionalinės saugumo tarybos Europos ir Rusijos reikalų skyriaus vyriausiąja direktorė Fionos Hill, užuot apverkęs antirusiškas nuotaikas, Kremlius gali mėginti pakeisti padėtį. „Jie galėtų pažaboti tuos, kurie vaikšto ir bando sukurstyti žmones aplink save, – Teigė šiuo metu Brookingso institute dirbanti F. Hill. – Susitikimuose su mumis galėtų liautis draskę mums akis. Elementariai galėtų liautis šitaip elgęsi.“

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
Foto: Zuma Press / Scanpix

Jairas Bolsonaro

Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro politikos srityje D. Trumpas yra sielos brolis. Visuomenės nuomonių apklausoms rodant, kad J. Bidenas pasiekė reikšmingą atotrūkį nuo perrinkimo siekiančio D. Trumpo, Brazilijos ministrų kabineto nario teigimu, J. Bolsonaro vis labiau nerimauja dėl ateities ryšių su Baltaisiais Rūmais.

2019 m. išrinktas prezidentu J. Bolsonaro padarė galą kelių dešimtmečių senumo atstumą išlaikančiai Brazilijos užsienio politikai ir ėmė karštai palaikyti JAV ir jų sąjungininkes. Savo ruožtu D. Trumpas panaikino draudimą įvežti šviežią jautieną, parėmė Brazilijos siekį įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją ir pasirašė bendradarbiavimo gynybos ir kosmoso tyrinėjimų srityje susitarimą.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Ernesto Araujo yra minėjęs, kad su J. Bideno administracija neturėtų kilti sunkumų, tačiau J. Bolsonaro aplinkosaugos politika sulauktų stipraus nepritarimo. J. Bideno teigimu, Brazilijai gresia ekonominiai padariniai, jei nesiliaus kirtusi Amazonės miškų.

Donaldas Trumpas, Jairas Bolsonaro

Benjaminas Netanyahu

D. Trumpas ir vėl sulaužė JAV precedentą, remdamas nacionalistinę Izraelio lyderio poziciją ir pripažindamas Golano aukštumas Izraelio teritorija, taip pat perkeldamas JAV ambasadą į Jeruzalę. Planai aneksuoti dalį palestiniečių Vakarų Kranto atidėti, bet gali būti atnaujinti, antrai kadencijai išrinkus D. Trumpą.

Bene didžiausio atpildo sulaukta rugsėjį – Baltuosiuose rūmuose Izraelis, JAE ir Bahreinas pasirašė istorinius santykių normalizavimo susitarimus, kuriems tarpininkavo D. Trumpas. Šiokia tokia nesėkmė – mažėjanti partijų parama Izraeliui Kongrese. Daugelis Izraelio gyventojų baiminasi, kad J. Bideno administracija griežčiau vertintų jų šalį, o saugumo srities pareigūnai nerimauja, kad JAV gali grįžti į branduolinį susitarimą su Iranu.

Benjaminas Netanyahu, Donaldas Trumpas
Foto: Sipa / Scanpix

Andrzejus Duda ir Viktoras Orbanas

Išsiskiriantiems iš liberalesnių Europos valstybių vadovų tarpo Lenkijos ir Vengrijos lyderiams paguodos teikia D. Trumpas. 2017 m. jis pasirinko Varšuvą sakyti reikšmingai kalbai, kurioje pasveikino A. Dudos dešiniosios pakraipos politinę darbotvarkę, kuri artima ir Vengrijos premjerui V. Orbanui.

Artėjant rinkimams, Vengrijos ministras pirmininkas atvirai demonstravo palaikymą D. Trumpui ir pareiškė nenorintis, kad grįžtų moralinis imperializmas, kuris įsigalėtų Baltuosiuose Rūmuose su demokratų administracija.

Du minėti politikai, kaip ir D. Trumpas, su panieka vertina politinį teisingumą, kas galėtų sukelti trintį su J. Bidenu. A. Duda yra pavadinęs LGBT bendruomenę lenkų šeimų priešais. Rugsėjį J. Bidenas pasmerkė tviteryje kelis Lenkijos regionus, pasiskelbusius „zonomis be LGBT ideologijos“.

Komentare apie D. Trumpo prielankumą banditams J. Bidenas išskyrė Vengriją, Lenkiją ir Baltarusiją, įspėdamas dėl grėsmių NATO iš „pasaulyje atsirandančių totalitarinių režimų“.

Andrzejus Duda, Donaldas Trumpas