Siekdami suvaldyti ligos protrūkį, regionų lyderiai didina pastangas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel drauge su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir kitais lyderiais jau aptarė būsimus veiksmus ir galimus ribojimus.
Valdžios institucijos ir pareigūnai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, mat tenka spręsti dėl ribojančių priemonių, galinčių sulėtinti ligos plitimą neįvedus visuotinio karantino ir kitų griežtų ribojimų, antrąjį šių metų ketvirtį žlugdžiusių ekonominę veiklą. Griežti judėjimo apribojimai išlieka tabu, lyderiai orientuojasi į tikslines priemones ir prašo nuo pandemijos jau pavargusią visuomenę laikytis higienos ir socialinio atstumo taisyklių.
„Privalome išlyginti kreivę, o tam įgyvendinti geresnio būdo už taisyklių laikymąsi nėra. Jeigu užsikrėtusių ir ligoninėse, ypač intensyvios terapijos skyriuose, gydomų žmonių skaičius augs, ir vėl atsidursime bėdoje“, – aiškina Italijos premjeras Giuseppe Conte.
Koronaviruso sugrįžimas Italijoje, pirmajame viruso epicentre Europoje, kol kas buvo ne toks skausmingas kaip kaimyninėje Prancūzijoje ar Ispanijoje, tačiau pastarosiomis dienomis protrūkis plečiasi. Šį neatitikimą gali paaiškinti pavasarį Italijoje taikytų ribojimų intensyvumas ir trukmė bei tai, kad rudenį šalyje mokyklos buvo atidarytos pakankamai vėlai.
Trečiadienį Italija pranešė apie 7332 naujus atvejus. Tai daugiau nei 6557 atvejai, užfiksuoti kovo 21 d. – pandemijos piko metu. Atvejų išaugimas iš dalies atspindi kruopštesnį testavimą. Dienos testų vidurkis yra 152196 – tai beveik 10 kartų daugiau už kovo mėnesio dienos vidurkį, kuris yra 15752.
Tačiau ir vėl augant ligoninėje atsidūrusių žmonių skaičiui, ypač pietiniuose regionuose, kurie ne tiek nukentėjo nuo ankstesnio protrūkio, Italijos vyriausybė praėjusią savaitę ir vėl įvedė privalomą kaukių dėvėjimą lauke. Šią savaitę prie to prisidėjo nauji ribojimai, taikomi naktiniam gyvenimui, renginiams ir mėgėjiškam sportui.
Trečiadienį pacientų intensyvios priežiūros skyriuose skaičius išaugo iki 539. Prieš savaitę jų buvo 337, tačiau iki piko balandžio pradžioje, kai šis skaičius viršijo keturis tūkstančius, dar toli.
Europoje atvejų skaičius ėmė ir vėl augti vasaros pabaigoje. Augimą dar labiau paskatino sugrįžtantys keliautojai ir jaunieji vakarėlių mėgėjai. Vietiniai artimųjų, darbo ir kiti socialiniai susibūrimai taip pat suteikė virusui galimybę plisti toliau.
Praėjusią savaitę visoje Europoje užfiksuota beveik 700 tūkst. naujų atvejų. Tai didžiausias šuolis nuo pandemijos pradžios. Bendras atvejų skaičius pasiekė septynis milijonus. Apie tai Pasaulio sveikatos organizacija informavo antradienį naujausioje padėties apžvalgoje. Atvejai Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Ispanijoje sudarė daugiau nei pusę visų naujų atvejų skaičiaus, teigiama ataskaitoje.
G. Conte jau ne kartą atmetė pakartotinio visiško šalies užsidarymo galimybę, mat pavasarį tris mėnesius trukęs užsidarymas parklupdė ir taip trapią Italijos ekonomiką. Kai kurie ekspertai abejoja, ar užsidarymo bus įmanoma išvengti, jei naujų atvejų tempas nesulėtės.
„Griežti ribojimai ir užsidarymas per Kalėdas būtų natūralus dabartinių įvykių posūkis. Turime sutelkti dėmesį į viruso, o ne žmonių elgesio stebėjimą ir sekimą ir jį sustabdyti“, – neabejoja Padujos universiteto virusologas Andrea Crisanti.
Italija imasi griežtesnių priemonių
Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte sekmadienį paskelbė apie virtinę naujų priemonių kovai su augančiu sergamumu koronavirusu, įskaitant suvaržymus barams bei restoranams ir rekomendacijas daugiau dirbti iš namų.
Restoranai turės nurodyti, kiek maksimaliai klienų gali aptarnauti, turės užsidaryti iki vidurnakčio, o prie vieno stalo galės sėdėti ne daugiau kaip šeši žmonės. Barai galės dirbti tik iki 18 valandos, išskyrus įstaigas, galinčias aptarnauti klientus prie stalų.
Taip pat uždraustos mėgėjų komandinės treniruotės.
Mokyklose bus reguliuojami mokinių srautai, kad būtų lengviau laikytis fizinio atstumo.
Italijoje plačiai paplitusios vietos šventės bei mugės taip pat bus uždraustos. Tai smarkiai paveiks sektorių, kuriame, kaip rodo žemės ūkio darbuotojų profsąjungos „Coldiretti“ duomenys, yra 34 tūkst. darbo vietų, o jo metinės apyvarta siekia 900 mln. eurų.
Šios priemonės „turėtų padėti mums atremti naują užsikrėtimų bangą, smarkiai veikiančią Italiją ir Europą“, sakė G. Conte ir pridūrė: „Negalime švaistyti laiko.“
Italija pirmoji iš Europos valstybių smarkiai nukentėjo nuo naujojo koronaviruso. Šalyje užregistruota per 414 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, 36 543 žmonės nuo šios ligos mirė.
