Didžioji Britanija vasario 1 dieną išstojo iš ES. Tačiau iki metų pabaigos šalis dar lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Pereinamąjį laikotarpį abi pusės norėjo išnaudoti prekybos susitarimui pasiekti, tačiau derybos sunkiai juda į priekį.
Pagrindiniai ginčytini punktai yra sąžiningos konkurencinės sąlygos, būsimos sutarties kontrolė ir būsimos žvejybos teisės ES žvejams britų vandenyse. Pastarasis klausimas ypač svarbus Prancūzijai – tai Briuselyje dar kartą pabrėžė prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jokiu būdu mūsų žvejai netaps „Brexit“ aukomis“, - sakė jis. Jie esą ir toliau privalo turėti prieigą prie Didžiosios Britanijos vandenų.
Remiantis ES viršūnių susitikimo baigiamojo dokumento projektu, šalių lyderiais pareikš savo susirūpinimą dėl pažangos trūkumo derybose su Londonu. Jie reikalaus tęsti pokalbius ir ragins Londoną „imtis būtinų žingsnių, kad susitarimas būtų pasiektas“.
Derybų pabaigos data neįvardijama. Britų premjeras Borisas Johnsonas rugsėjį pagrasino palikti derybas, jei iki spalio 15 dienos nebus pasiektas persilaužimas. Trečiadienio vakarą jis pareiškė, kad palauks ES viršūnių susitikimo rezultatų.
Ratas išlieka optimistiškas
Estijos vyriausybės vadovas Jüri Ratas „Brexit“ ginče yra nusiteikęs optimistiškai. „Mes turime rasti sprendimą. Ir esu tikras, kad rasime sprendimą dėl būsimų santykių“, - pareiškė J. Ratas ketvirtadienį atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Didžioji Britanija, anot jo, yra gera partnerė ir draugė. Esą svarbu, kad ir ateityje ES ir Londoną jungtų „strateginiai santykiai“.
Briuselis ir Londonas šiuo metu tariasi dėl prekybos sutarties po „Brexito“ pereinamojo laikotarpio, kuris dar tęsis iki metų pabaigos. Sutartis turi sureguliuoti ekonominius santykius ir užkirsti kelią muitams bei prekybos trikdžiams.
Turėdamas omenyje planuojamas diskusijas dėl ambicingų klimato tikslų 2030 metams, J. Ratas sakė, kad Estija remia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimą 55 proc., lyginant su 1990-aisiais. Pati Estija siekia iki 2030 metų emisijas sumažinti 70 proc.
Estija ir dar 10 ES šalių prieš susitikimą aiškiai parėmė Europos Komisijos pasiūlymą iki 2030 metų šiltnamio dujų išmetimą sumažinti mažiausiai 55 proc.