Australijos pasirengimo ligoms centro mokslininkai pademonstravo, kad SARS-CoV-2 yra „ypač atsparus“ ir kambario temperatūroje arba prie 20 laipsnių Celsijaus gali net 28 dienas išgyventi ant lygių paviršių, tokių kaip mobiliųjų telefonų ekranai ir banknotai. Pavyzdžiui, gripo virusas išgyvena tik 17 dienų.
Remiantis pirmadienį „Virology Journal“ paskelbtu tyrimu, viruso išgyvenamumas sumažėjo iki mažiau nei vienos dienos, kai paviršių temperatūra buvo 40 laipsnių Celsijaus. Šios išvados papildo ankstesnius įrodymus, kad „Covid-19“ sukeliantis koronavirusas esant vėsesniam orui išgyvena ilgiau, todėl žiemą jį kontroliuoti gali būti sunkiau nei vasarą.
Tyrimas taip pat padeda tiksliau numatyti ir sušvelninti pandemijos plitimą, teigė mokslininkai.
„Mūsų rezultatai rodo, kad SARS-CoV-2 ilgą laiką gali išlikti užkrečiamas ant paviršių, o tai reiškia, kad būtina ir toliau laikytis griežtos higienos, pavyzdžiui, reguliariai plauti rankas ir valyti paviršius“, – el. pranešime pabrėžė centro direktoriaus pavaduotoja Debbie Eagles.
Koronavirusas dažniausiai perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis, daugiausia per virusu įkrautas daleles, kurias jie išskiria kosėdami, čiaudėdami, kalbėdami, dainuodami ir net kvėpuodami. SARS-CoV-2 taip pat gali užteršti paviršius, kai šios dalelės ant jų nusėda, sukurdamos vadinamuosius fomitus, kurie, anot mokslininkų, „taip pat gali būti svarbus viruso perdavimo veiksnys“.
Nors tai dar nėra įrodyta, SARS-CoV-2 plitimas fomitais yra tikėtinas, pažymėjo Kanzaso valstijos universiteto mokslininkai tyrime, paskelbtame prieš australų tyrimą ir kolegų peržiūrą rugpjūčio mėnesį.
Jie išanalizavo koronaviruso stabilumą ant tuzino paviršių ir nustatė, kad jis nuo penkių iki septynių kartų ilgiau išgyveno vėsesnėmis, ne tokiomis drėgnomis pavasario ir rudens oro sąlygomis, lyginant su vidutine vasaros temperatūra ir drėgme.
Šis atradimas reiškia, kad sukontroliuoti „Covid-19“ Šiaurės pusrutulyje žiemos metu bus rimtas iššūkis, sakė tyrimui vadovavęs virusologas Juergenas Richtas.
„Didelė staigmena“
„Jei net vasarą nesugebėjome sėkmingai suvaldyti viruso, mūsų laukia didelė staigmena“, – interviu teigė J. Richtas.
Australijos vyriausybinės laboratorijos mokslininkai nustatė, kad koronavirusas ilgiau išlieka ant neporėtų arba lygių paviršių, lyginant su porėtais sudėtingais paviršiais, tokiais kaip medvilnė.
Tyrimas gavo finansavimą iš Australijos gynybos departamento. Koronavirusas buvo džiovinamas dirbtinėse gleivėse ant skirtingų paviršių, esant maždaug tokiai koncentracijai, kokia nustatyta užsikrėtusių pacientų mėginiuose, ir paskui mėnesį vėl izoliuojamas.
Tyrimas buvo atliekamas tamsoje, siekiant pašalinti ultravioletinių spindulių poveikį, nes tyrimai parodė, kad tiesioginiai saulės spinduliai koronavirusą gali greitai inaktyvuoti.
Žemiau pateikiamas laikas, per kurį 90 proc. sumažėja viruso, esančio ant tiriamų paviršių skirtingose temperatūrose (20 °C, 30 °C ir 40 °C), kiekis:
Nerūdijantis plienas: 5,96 dienos, 1,74 dienos ir 4,86 valandos
Polimerinis banknotas: 6,85 dienos, 2,04 dienos ir 4,78 valandos
Popierinis banknotas: 9,13 dienos, 4,32 dienos ir 5,39 valandos
Stiklas: 6,32 dienos, 1,45 dienos ir 6,55 valandos
Medvilnė: 5,57 dienos, 1,65 dienos, neišgyveno
Vinilas: 6,34 dienos, 1,4 dienos ir 9,9 valandos
„Nors tikslus paviršių perdavimo vaidmuo, sąlyčio laipsnis ir užkratui reikalingas viruso kiekis dar nėra nustatytas, išmatuoti, kiek laiko šis virusas išlieka gyvybingas paviršiuose – kritinis žingsnis kuriant rizikos mažinimo strategijas dažno kontakto vietose“, – sakė D. Eagles.
Perdavimo rizika
Viruso išgyvenamumas ant stiklo – svarbi išvada, atsižvelgiant į tai, kad jutiklinių ekranų įtaisai, tokie kaip mobilieji telefonai, bankomatai, prekybos centrų savitarnos kasos ir oro uostų registracijos kioskai, yra dažno kontakto paviršiai, kurie gali ir nebūti reguliariai valomi, todėl kelia SARS-CoV-2 perdavimo riziką, straipsnyje teigė tyrėjai.
Jie nustatė, kad SARS-CoV-2 išgyvenimo laikas ant banknotų yra ilgesnis nei sezoninio gripo, o tai „ypač svarbu, atsižvelgiant į apyvartos dažnį ir viruso perdavimo galimybes ne tik tarp asmenų, bet ir tarp geografinių lokacijų“.
Dar prieš paskelbiant SARS-CoV-2 pandemiją Kinija pradėjo dezinfekuoti savo popierinius pinigus, o tai rodo, kad susirūpinimas dėl viruso perdavimo banknotais egzistavo jau ir tuo metu, sako mokslininkai, pažymėdami, kad JAV ir Pietų Korėja dėl pandemijos taip pat karantinavo savo banknotus.
Pasak tyrimo autorių, koronaviruso išgyvenimas ant nerūdijančio plieno paviršių vėsesnėse temperatūrose gali padėti paaiškinti „Covid-19“ protrūkius, susijusius su mėsos perdirbimo ir sandėliavimo patalpomis. Jų duomenys patvirtina tyrimo, parodančio SARS-CoV-2 išgyvenamumą ant šviežio ir šaldyto maisto, išvadas.
„Tyrimas taip pat gali padėti paaiškinti SARS-CoV-2 atsparumą ir plitimą vėsioje aplinkoje, kurioje yra didelis lipidų ar baltymų kiekis, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo įmonėse, ir apgalvoti, kaip galėtume geriau tvarkytis su šia rizika“, – pranešime teigė Trevoras Drew, Australijos pasirengimo ligoms centro direktorius.
