Jo duomenimis, anksčiau šį mėnesį Sirijos ir Turkijos pasienyje jų palaikai buvo perduoti artimiesiems. Šie leidiniui sakė, jog žuvusieji buvo samdiniai, užverbuoti Turkijos palaikomų ginkluotų formuočių Sirijoje dalyvauti mūšiuose prieš Armėniją Azerbaidžano pusėje. Anot artimųjų, samdiniams buvo žadama kas mėnesį mokėti algą, o į Azerbaidžaną jie atskrido iš pietinės Turkijos dalies.
Anksčiau JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad šimtai Turkijos remiamų kovotojų iš Sirijos buvo permesta į Kalnų Karabacho konflikto rajoną.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Turkija nesiuntė Sirijos opozicijos kovotojų į Azerbaidžaną.
Spalio 2 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad daugiau kaip 300 džihadistų iš Sirijos per Turkiją permesta į Kalnų Karabachą. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tai paneigė ir pareikalavo Paryžiaus atsiprašymo.
Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, bet šalys kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.