Valdžia ragina pandemijos išvargintus piliečius griežtai laikytis higienos ir distancijos taisyklių, nes kyla susirūpinimas, jog gali pritrūkti sveikatos priežiūros išteklių.

Jau pastebėtas stabilus hospitalizacijų daugėjimas, kuris gali staiga išaugti – taip, kaip nutiko pavasarį.

„Kaip ir potvynių atveju, gali atrodyti, kad laiko dar turime, bet galiausiai teks suktis paknopstomis, – pirmadienį per Prancūzijos televiziją BFM kalbėjo Paryžiaus regioninės sveikatos tarnybos direktorius Aurelienas Rousseau. – Atsidūrėme situacijoje, kai tenka dalyvauti lenktynėse su laiku.“

Kadangi pastarosiomis dienomis visa Europa nuo Ispanijos iki Ukrainos praneša apie rekordinį atvejų augimą, valdžios institucijos skuba parengti apribojimus, kurie sulėtintų viruso plitimą, tačiau nesužlugdytų ekonomikos ir nesukeltų visuomenės nepasitenkinimo.

Mažesnis mirčių ir hospitalizacijų skaičius sudarė įspūdį, kad liga švelnėja, o tai savo ruožtu atbaidė visuomenę nuo griežtesnių apribojimų.

Tačiau po to, kai „Covid“ atgimimą Europoje ėmė skatinti vis jaunesni žmonės, užkratas ėmė plisti ir tarp labiau pažeidžiamų asmenų.

„Infekcijos perdavimas vyksta tarp skirtingų kartų, ir tai mums kelia didžiausią susirūpinimą“, – sakė A. Rousseau, pažymėdamas, kad teigiami testų atsakymai Paryžiaus regione siekia dar neregėtą lygį ir kad hospitalizacijos trukmė sunkesniais ligos atvejais yra tokia pati kaip ir pavasarinio piko metu.

Vokietija jaučia panašų neatidėliotinumo jausmą, nepaisant to, kad rudeninį koronaviruso atsinaujinimą valdo sėkmingiau nei daugelis jos kaimynių. Kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę perspėjo, kad šalis netrukus pasieks ribą, kuri nulems, ar pandemijos kontrolė bus atgauta, ar prarasta.

Kaip ir kiti regiono politikai, didžiausios Europos ekonomikos lyderė sustiprino pastangas kovoti su šia liga. Trečiadienį ji aptars naujas testavimo ir karantinavimo priemones su šešiolikos Vokietijos federalinių žemių vadovais.

Pirmadienį ji sušaukė kabinetinio lygio krizių komitetą, o penktadienį kalbėjosi su didmiesčių merais.

Vokietijoje, kur hospitalizacijų skaičius vis dar palyginti nedidelis – praėjusią savaitę intensyvioje priežiūroje buvo mažiau nei 500 žmonių – valdžia ragina gyventojus per anksti nesidžiaugti.

„Nuogąstaujame, kad artimiausiu metu pacientų skaičiai vėl gerokai išaugs – tiek paprastose palatose, tiek intensyviosios terapijos skyriuose, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė Susanne Herold, Gyseno universiteto ir Marburgo plaučių centro netoli Frankfurto profesorė. – Ruošiamės naujai sunkiai sergančių pacientų bangai.“

Pareigūnai iki šiol vengė atnaujinti griežtus nacionalinius karantinus, verčiau rinkdamiesi lokalizuotas priemones, tokias, kokios buvo įvestos pirmadienį kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse – ir tai jiems palieka mažai galimybių: belieka maldaute maldauti gyventojų būti atsargiems.

Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castex paragino žmones dėvėti kaukes, riboti socialinius kontaktus ir elgtis atsakingai.

„Jei ne, po kelių dienų pamatysime, koks išbandymas laukia intensyviosios terapijos tarnybų, ligoninių paslaugų, viso sveikatos priežiūros personalo ir slaugytojų, – kalbėjo jis per „France Info“ radiją. – Antroji banga yra visiškai reali. Nieko negalime atmesti, kai matome situaciją ligoninėse.“