Ši sutartis, kurios galiojimas baigsis vasarį, yra paskutinis išlikęs susitarimas, tebereguliuojantis abiejų didžiausių branduolinių galybių arsenalus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nesėkmingai reikalavo, kad Kinija prisijungtų prie sutarties.

Likus trims savaitėms iki JAV prezidento rinkimų, o apklausoms rodant, kad D. Trumpas atsilieka nuo savo varžovo, administracija nurodė palaikanti sutarties išsaugojimą neapibrėžtam laikotarpiui.

„Mes iš tikrųjų esame pasirengę pratęsti naująją START sutartį tam tikram laikotarpiui, jei jie mainais sutinka apriboti – įšaldyti – savo branduolinį arsenalą“, – sakė JAV derybininkas Marshallas Billingslea.

„Manome, kad iš esmės pasiektas susitarimas aukščiausiuose mūsų abiejų vyriausybių lygiuose“, – sakė jis konservatyviajame analizės centre „Heritage Foundation“.

M. Billingslea praėjusią savaitę nutraukė kelionę Azijoje ir išskrido į Helsinkį susitikti su savo kolega iš Rusijos, užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, sakydamas, kad nujaučia proveržį ir kompromisą.

Tačiau S. Riabkovas teigė, kad JAV reikalavimas laikinai įšaldyti branduolinę veiklą yra „nepriimtinas pasiūlymas“.

„Jei amerikiečiai sutiks su dokumentais, kuriuos mes jiems perdavėme, susitarimas gali būti pasiektas net rytoj“, – sakė jis.

„Bet esant tiek daug skirtumų, neįsivaizduoju, kuo remdamiesi mūsų kolegos Vašingtone pateikia tokias teorijas“, – sakė jis naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

„Mes esame pasirengę sudaryti šį susitarimą. Iš tikrųjų galime jį sudaryti rytoj. Tačiau Maskva taip pat turės parodyti politinę valią, kad tai įvyktų“, – savo ruožtu sakė M. Billingslea.

„Nuolat pažeidinėja sutartis“

Nesutariama dėl JAV reikalavimų, kad Rusija pratęsimo periodu sustabdytų branduolinę veiklą ir leistų atlikti patikrinimus.

Pasak M. Billingslea, JAV taip pat sutiktų su atitinkamais patikrinimais.

„Jei ką ir žinome apie rusus, tai tą, kad jie nuolat pažeidinėja sutartis“, – sakė jis.

D. Trumpo administracija jau pasitraukė iš vienos svarbios Šaltojo karo laikų sutarties, kuria buvo apribotos vidutinio nuotolio branduolinės pajėgos, nurodydama, kad Rusija pažeidė šią sutartį.

JAV administracija taip pat atsisakė sutarties, pagal kurią abi šalys galėjo skraidyti virš įslaptintų ar kitaip svarbių viena kitos vietų. Buvo pranešimų, kad D. Trumpas pasipiktino rusų šnipinėjimo lėktuvui praskridus virš jo Bedministerio golfo laukų Naujajame Džersyje.

D. Trumpą populiarumu lenkiantis demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas pritaria naujosios START sutarties, kuri turi pasibaigti netrukus po prezidento inauguracijos, pratęsimui.

J. Bidenas šią sutartį, dėl kurios susiderėjo ankstesnis demokratų prezidentas Barackas Obama ir kurią būtų galima pratęsti laikotarpiui iki penkerių metų, vadina „strateginio stabilumo tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos inkaru“.

Vis dar spaudžia Kiniją

M. Billingslea sakė, kad JAV vis tiek reikalauja, kad dalyvautų ir Kinija, kurios branduolinė programa sparčiai plečiasi ir nėra ribojama jokių sutarčių, nors kol kas atitinka tik nedidelę Rusijos ir JAV arsenalų dalį.

„Viskas, dėl ko susitariame su rusais, turi būti suformuluota ir sutvarkyta taip, kad mes galėtume išplėsti tą susitarimą kinams, kai jie pagaliau bus pasodinti prie derybų stalo“, – pažymėjo M. Billingslea.

Kinijos pasiuntinys nusiginklavimo klausimais Li Songas antradienį pakartojo Pekino poziciją, kad neracionalu prisidėti prie JAV ir Rusijos derybų.

„Žemėje yra tik du didžiausi branduoliniai arsenalai. Ne trys“, – tviteryje parašė jis.

Rusija, kuri branduolinius ginklus laiko svarbiu strateginiu turtu, Jungtinėms Valstijoms gynybai skiriant daug daugiau pinigų, šių metų pradžioje turėjo 6 375 branduolines kovines galvutes, įskaitant ir tas, kurios nėra dislokuotos, nurodo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).

JAV turėjo 5 800 branduolinių kovinių galvučių, o trečioje vietoje buvo smarkiai atsiliekanti Kinija, turėjusi 320 galvučių.

Netiesiogiai užsipuldamas JAV sąjungininkes, pritariančias naujosios START sutarties pratęsimui, M. Billingslea paragino didinti tarptautinį spaudimą Kinijai.

„Iškilęs rimtas pavojus pasitikėjimui šalimis, kurios skelbiasi esančios branduolinių ginklų kontrolės priešakyje. Matome tuos, kas nusprendė toliau tylėti“, – sakė jis.