M. Bachelet pareiškime nurodė, kad „labai didelį nerimą kelia faktas, kad pastarosiomis dienomis girdėjome pranešimus apie taikymąsi į gyvenamas teritorijas ir jų apšaudymą sunkiąja ginkluote konflikto zonoje ir aplink ją“.

Remiantis pareiškimu, būtina „nedelsiant paskelbti paliaubas, atsižvelgiant į poveikį civiliams gyventojams“.

Šie komentarai buvo paskelbti prieš Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrams penktadienį pradedant derybas Maskvoje. Tikimasi, kad šis dialogas padės nutraukti atsinaujinusią konfrontaciją.

Vėliausios kautynės Kalnų Karabache – etninių armėnų kontroliuojame Azerbaidžano anklave, atsikračiusiame Baku kontrolės po kruvino karo 10-ojo dešimtmečio pradžioje – prasidėjo rugsėjo pabaigoje.

Abi pusės dėl didžiausio smurto protrūkio nuo paliaubų įsigaliojimo 1994 metais kaltina viena kitą.

M. Bachelet biuras pranešė gavęs dar nepatvirtintų pranešimų, kad nuo rugsėjo 27 dienos kautynės pareikalavo maždaug 53 civilių gyvybių. Tarp šių aukų esama ir vaikų.

Per kautynes iš viso žuvo jau maždaug 400 žmonių, įskaitant karius, o tūkstančiams žmonių teko palikti savo namus.

„Primenu visoms konflikto šalims laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ginti civilius ir civilinę infrastruktūrą“, – pažymėjo M. Bachelet.

„Neapykantą kurstančios kalbos“

Visos konflikto šalys yra įsipareigojusios vengti „plataus poveikio sprogstamosios ginkluotės naudojimo apgyvendintose teritorijose“, pridūrė komisarė.

JT pareigūnė taip pat paprašė šalių, „darančių įtaką konflikto šalims... daryti viską, ką gali, kad būtų užtikrintas tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant civilių apsaugą, laikymasis“.

M. Bachelet išreiškė itin didelį pasipiktinimą dėl pranešimų, kad konflikto zonoje naudojami kasetiniai šaudmenys.

„Kasetiniai šaudmenys išbarsto mažas, neretai ryškias ar spalvotas bombeles plačiose teritorijose; daugelis jų iškart nesprogsta, bet paskui gali daugelį metų žudyti ir sužeisti žmones“, – pažymėjo komisarė.

„Turi būti nedelsiant liautasi naudoti tokius šaudmenis“, – pridūrė ji.

M. Bachelet taip pat paragino visas šalis susilaikyti nuo „kurstytojiškų, menkinamųjų ar diskriminacinių kalbų, skatinančių nesantaiką“.

„Neapykantą kurstančios kalbos niekur neveda, išskyrus abipusiai nužmoginančią ir destruktyvią neapykantą, kuri, kaip tragiškai matome dabar, periodiškai perauga į konfliktus ir žūtis“, – pareiškė M. Bachelet.

Be to, ji perspėjo, kad smurtas gali pakirsti pastangas sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą regione.