„Azerbaidžano oro gynybos sistemos aptiko balistinį taikinį, paleistą iš Armėnijos teritorijos Mingečevyro link, ir sunaikino jį daugiau kaip 20 kilometrų aukštyje“, - sakoma karinės žinybos pranešime.
Pasak Azerbaidžano pareigūnų, spalio 4 d. Armėnijos ginkluotosios pajėgos taip pat apšaudė raketomis Mingečevyrą, didelį pramonės centrą šalies vakaruose, kuris yra netoli karo veiksmų zonos Kalnų Karabache. Iš viso, Azerbaidžano generalinės prokuratūros duomenimis, į miestą buvo paleistos trys raketos. Viena iš jų pataikė į gyvenamąjį namą, buvo sužeisti penki žmonės. Dar viena raketa nukrito prie Mingečevyro elektrinės, aprūpinančios elektra didelę šalies dalį. Šis sviedinys nesprogo.
Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Baku teigia, kad jo armija užėmė kelis Kalnų Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas šią informaciją neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
JT ragina Kalnų Karabache nedelsiant imtis paliaubų
JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė nerimą dėl Kalnų Karabacho regione žūstančių ir kenčiančių civilių. Nuo Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų praėjus jau beveik dviem savaitėms, M. Bachelet paragino skubiai skelbti paliaubas.
Žmogaus teisių komisarė teigė esanti ypač sunerimusi dėl to, kad pastarosiomis dienomis konflikto teritorijoje ir aplinkinėse vietose buvo stipriai apšaudyti civilių apgyvendinti rajonai.
„Dėl pasekmių civiliams reikia kuo greičiau imtis paliaubų“, – pranešime teigė M. Bachelet.
Penktadienį Maskvoje susitinka Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai, viliamasi, kad jiems pavyks susitarti dėl atsinaujinusių susirėmimų stabdymo.
Mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho atsinaujino rugsėjo 27 dieną. Abi pusės kaltina viena kitą atakomis prieš civilinius objektus ir civilius gyventojus. Tikslus aukų skaičius nežinomas, tačiau žuvusiųjų yra šimtai. Dešimtys tūkstančių žmonių paliko daugiausiai armėnų gyvenamą regioną.