Kaip rašo rferl.org, valdžios nuo 1994 m. nepaleidžiantis A. Lukašenka patiria tarptautinę izoliaciją nuo to laiko, kai apsiskelbė ginčytinų rugpjūčio 9 d. vykusių rinkimų nugalėtoju ir ėmė žiauriai dorotis su protestuotojais bei opozicijos lyderiais. A. Lukašenkai rugsėjo 23 d. surengus slaptą inauguraciją, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pareiškė nepripažįstančios jo teisėtu prezidentu.

Tačiau Vladimiras Putinas ištiesė ranką A. Lukašenkai, kuris anksčiau, siekdamas nusverti dominuojančią Rusijos poziciją, naudodavosi Europos Sąjunga ir Vašingtonu, įskaitant ir pasiūlymą suteikti reikalingą karinę pagalbą, kad numalšintų tai, kas, abiejų lyderių visiškai niekuo nepagrįsta nuomone, yra užsienio jėgų paskatintas sukilimas.

Jau seniai nuolatinių karinių bazių Baltarusijoje siekusi Rusija sustiprino savo karinį aktyvumą Baltarusijoje ir aplink šią šalį. Po to, kai Kijeve nuo 2014 m. valdžia tapo nepalanki Rusijai, Baltarusija lieka paskutine Rusijos drauge palei sieną su Europa.

Intensyvesnė Rusijos karinė veikla Baltarusijoje pakeistų geopolitinę situaciją Europoje, tvirtina Keiras Gilesas, knygos „Moscow Rules“ autorius ir ekspertų grupės „Chatham House“ (Londono Karališkojo tarptautinių reikalų instituto) konsultantas.

„Rusijos pajėgų buvimas Baltarusijoje – turint omenyje ir oro bei raketines pajėgas, kurias, tikėtina, taip pat čia atgabentų – iš esmės pakeistų saugumo situaciją didžiuliame Centrinės Europos plote“, – RFE/RL sakė K. Gilesas.

„Populiariems scenarijams, susijusiems su Rusijos kariniais žygiais, pavyzdžiui, pasikėsinimu į Suvalkų koridorių – Lenkijos ir Lietuvos pasienio ruožą, skiriantį Kaliningrado eksklavą nuo visos Rusijos, – įgyvendinti tokiu atveju nebereikėtų didesnių geopolitinių manevrų.

Karine prasme Rusija ir Baltarusija jau ir taip yra glaudžiai susijusios. Jiedvi sieja integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema, taip pat – regioninė pajėgų grupė, susidedanti iš keturių Baltarusijos brigadų ir specialiųjų pajėgų bei 20-osios Rusijos gvardijos. Be to, Baltarusija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė.

Dabartinės krizės metu A. Lukašenka tvirtino, kad V. Putinas jį užtikrino, jog Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija suteiks pagalbą – jos poreikis paremtas nepagrįstais teiginiais, kad NATO prie vakarinės Baltarusijos sienos telkia karius.

Vladimiras Putinas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Baltarusijoje Rusija nuomojasi du karinius objektus: strateginės priešraketinės gynybos objektą Hancavičuose, kurį valdo Rusijos aviacijos ir kosminių technologijų pajėgos, ir Rusijos karinio jūrų laivyno tarptautinių ryšių bazę Vileikoje.

Tačiau siekis turėti nuolatinę bazę yra ilgalaikis Kremliaus tikslas, aiškina Nigelis Gouldis-Daviesas, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Baltarusijoje ir Tarptautinio strateginių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

„Maskva jau mažiausiai nuo 2013 m. siekė Baltarusijoje turėti karinių oro pajėgų bazę. Ji jau turėjo du mažesnius objektus – radiolokacijos įrangą ir laivyno ryšio siųstuvų įrangą. Tačiau bazė būtų svarbus žingsnis pirmyn, turint omenyje, kad Baltarusija ribojasi su trimis NATO valstybėmis“, – RFE/RL aiškino N. Gouldis-Daviesas.

2015 m. V. Putinas ragino pasirašyti susitarimą dėl bazės, skirtos Rusijos naikintuvams „Su-27“, tačiau A. Lukašenka tokį variantą atmetė. Vėliau, 2019-ųjų rugsėjį, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį atvejį pavadino „nemaloniu epizodu“.

Minėtoji situacija susiklostė prabėgus metams po to, kai Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistus rytinėje Ukrainoje.

Atsisakydamas bet kokiu atveju paklusti nurodymams, A. Lukašenka ėmė apsvarstyti savo šalies teritorinį vientisumą ir pradėjo vėl siekti šiltesnių santykių su Vakarais – tai dažna jo strategija, kurios griebiasi, kai santykiai su Rusija apkarsta.

Dabar, kai Ukrainos valdžia yra nusiteikusi prieš Kremlių, Baltarusija „įgyja naują reikšmę Rusijos strategijai“, ypač palei Suvalkų koridorių, jungiantį su Kaliningrado eksklavu, taip pat labai svarbiu Rusijai kariniu atžvilgiu, neseniai rašė karinių klausimų analitikas Nicholas Myersas.

Dabar, kai A. Lukašenka yra įsikibęs valdžios, karinių oro pajėgų bazės klausimu jis gali būti sukalbamesnis, tas pasakytina ir apie dviejų objektų nuomos sutarties, kuri baigiasi 2021-ųjų birželį, pratęsimą.

„Šiandien, kai A. Lukašenkos derybinė galia beveik išblėso, Rusija savo rankose laiko visas kortas, padėsiančias pasiekti šį strateginį tikslą“, – aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Laurynas Jonavičius.

Tačiau Maskva visgi gali neskubėti pasinaudoti šiuo privalumu ir išsigąsti, kad pernelyg prisigretinti prie nepopuliaraus lyderio, kurio dienos galbūt suskaičiuotos, gali būti neprasmingas žingsnis, sukelsiantis visuomenės pasipiktinimą.

„Kadangi šiuo metu, norėdamas išlikti valdžioje, A. Lukašenka kliaujasi Rusijos parama, bet kokie radikalūs žingsniai Rusijos pusėje šiuo klausimu gali sukelti itin neigiamą įpykusios visuomenės reakciją. Maskva nenori atstumti baltarusių, kaip tai buvo padaryta ukrainiečių atveju“, – dėsto L. Jonavičius.

Daugelis analitikų įžvelgia paralelių tarp A. Lukašenkos ir buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris buvo nuverstas po 2013-ųjų pabaigoje ir 2014-ųjų pradžioje vykusių Maidano protestų.

Prabėgus mėnesiui po jo nuvertimo, 2014-ųjų vasarį, Rusija aneksavo Krymą, o po mėnesio ėmė remti separatistus rytinėje Ukrainoje.

„Kaip ir Ukrainos atveju, galvota, kad Rusija sieks įsikišti, jei pasirodys, jog Maskvai iškilo pavojus „pralošti“ Baltarusiją Vakarams. Per pastaruosius šešerius metus kilo daugybė nesibaigiančių diskusijų dėl to, kas galėtų paskatinti kitą Rusijos karinę intervenciją Europoje po to, kai taip nutiko Ukrainos atveju. Daugelis šių scenarijų numatė, kad galėtų susiklostyti būtent tokia situacija, kokia dabar yra Baltarusijoje, turint omenyje ir visas plataus masto pasekmes viso žemyno saugumui, kurias esama padėtis galėtų sukelti“, – teigia K. Gilesas.

Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas

„Tarp Baltarusijos ir Ukrainos yra daugybė skirtumų, tačiau, kai svarstoma Rusijos įsiveržimo galimybė, pastebima ir esminių panašumų. Nestabilumas ir rizika prarasti veiksmingą veto Baltarusijai prisijungus prie Vakarų šiandien Kremliui kelia tokį patį gilų susirūpinimą kaip ir Ukrainos atveju 2014-aisiais“, – pastebi K. Gilesas.

K. Gilesas ir kiti analitikai abejoja, kad įvyks Rusijos invazija į Baltarusiją, – dabartinius veiksmus jie vertina kaip bandymus, kuriais siekiama sustiprinti Rusijos karinį aktyvumą Baltarusijoje.

„Tikėtina, kad Rusija mėgins išnaudoti krizę Baltarusijoje tam, kad sustiprintų savo karinį aktyvumą šioje šalyje. Tokia karinė veikla gali pasireikšti tokiomis formomis kaip gerokai dažnesnės pratybos ir dislokuotų karių rotacija“, – aiškina Varšuvoje esančio Lenkijos tarptautinių santykių instituto saugumo klausimų analitikas Voicekas Lorenzas.

Pastaruoju metu, prisidengdami karinėmis pratybomis, Rusijos kariai atvykdavo ir išvykdavo iš Baltarusijos.

Rugsėjį Rusijos pajėgos buvo dislokuotos vos už penkių kilometrų nuo sienos su Lenkija esančiame Baltarusijos mieste Breste – šis veiksmas buvo kasmetinių pratybų dalis.

Maždaug tūkstantis Rusijos oro desanto pajėgų pareigūnų surengė netikrus oro antpuolius ir strateginius bombardavimus, kuriuose dalyvavo šeši Rusijos strateginiai bombonešiai „Tupolev Tu-22“.

Nuo rugsėjo 15 iki 25 vykusios pratybos „Slavų brolybė“ buvo Rusijos žinutė NATO, neabejoja K. Gilesas.

„Tai yra ne tik šliaužiantis Rusijos karinio aktyvumo Baltarusijoje normalizavimas, galintis peraugti į pusiau nuolatinę Rusijos karinę veiklą šioje šalyje, bet ir aiški žinutė, kurią Rusija siunčia NATO: ji signalizuoja apie tai, kad gali visiškai pakeisti strateginę situaciją, per kelias valandas atgabenusi ir perkėlusi pajėgas į konkrečius Baltarusijos pasienio regionus“, – aiškina K. Gilesas.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad šios pratybos buvo „atsakas į NATO veiksmus“ pasienyje – ne Baltarusijos, o Rusijos sąjunginės valstybės su Baltarusija pasienyje.

2019 m. spalio 25 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad saugumo situacija Rusijos vakarinėje pusėje „išlieka įtempta“, ir pridūrė, jog „NATO ir toliau didina kovinį potencialą ir karinį aktyvumą Europoje. NATO stiprina savo karines veiklas, dislokuoja papildomas karių grupes ir puolamuosius ginklus“.

Spalio 12–16 dienomis, remiantis Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nuostatais, Baltarusijoje planuojamos dar vienos pratybos – „Nepalaužiama brolybė 2020“. Jose turėtų dalyvauti kariai iš Armėnijos, Kazachstano, Tadžikistano, taip pat – iš Rusijos bei Baltarusijos.

Rusijos gynybos ministerija Baltarusiją šių pratybų vieta paskelbė rugsėjo 15 d., prabėgus dienai po V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo Sočyje, kurio metu Rusijos lyderis A. Lukašenkai suteikė 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės paskolą, kad padėtų išlaikyti jo režimą. Derybų metu V. Putinas ir A. Lukašenka sutarė pratęsti pratybas „Slavų brolybė“ iki rugsėjo 25 d. ir 2021 m. „beveik kas mėnesį“ rengti bendras abiejų šalių karines pratybas.