Nors toks dalykas kaip atsakomosios priemonės ir neišvengiamas, Europos Sąjungos veiksmai gali apsiriboti turto įšaldymu bei kelionių draudimais Rusijos valdininkams, patikslina vienas gerai informuotas šaltinis.
Praktiškai baigtas Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis „Nord Stream 2“ dujotiekis – silpnoji V. Putino vieta – greičiausiai bus neliestas, sako pareigūnai.
Bet kokie veiksmai prieš saugumo pareigūnus Maskvai turėtų tik ribotą poveikį, nors Kremliui „būtų skaudu“, jeigu taikinyje atsidurtų verslo ir valdžios įtakingiausieji, sako ekspertas iš Kremliaus įkurtos tyrimų grupės „Rusijos tarptautinių santykių taryba“ Ivanas Timofejevas.
Antradienį įtakingiausias pasaulio cheminių ginklų prievaizdas nustatė, kad Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną bandyta nunuodyti „Novičiok“ cheminio ginklo šeimos nuodais, tad Europos Sąjunga neturi kito pasirinkimo – tik prieš V. Putiną imtis kokių nors veiksmų.
„Bet koks cheminio ginklo panaudojimas yra sunkus nusikaltimas ir negali likti nenubaustas. Ateinančiomis dienomis vyks skubios diskusijos, jose dalyvaus tiek Cheminio ginklo draudimo organizacijos ekspertai, tiek Europos Sąjungos partneriai, bus ieškoma sprendimų, kokius žingsnius toliau žengti“, – Cheminio ginklo draudimo organizacijai paviešinus savo išvadas, pareiškė A. Merkel vyriausiasis atstovas Steffenas Seibertas.
A. Navalno, kuris sveiksta Berlyne, apnuodijimas, tik dar kartą priminė Rusijos agresijos istoriją, itin suaktyvėjusią po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos. A. Merkel pademonstravo asmeninį susirūpinimą A. Navalno klausimu aplankydama Rusijos opozicijos lyderį ligoninėje.
Kaltintojai iš Vokietijos sako, kad Rusijos valdžia atsakinga ir už prieš penkerius metus prieš Bundestagą surengtą kibernetinę ataką ir nusikaltėlių gaujų santykių aiškinimąsi primenančią žmogžudystę Berlyno miesto parke 2019 metais. Bylos svarstymas teisme Vokietijos sostinėje jau prasidėjo.
Nors Vokietijos pareigūnams ir nekyla abejonių, jog A. Navalno apnuodijimo užsakovai iš pačios Rusijos valdžios viršūnės, to gali nepakakti įtikinti šalies valdžią atsisakyti per švelnaus požiūrio, kuris taip erzina tokius sąjungininkus kaip Jungtinės Valstijos.
Vokiečiai žadėjo, kad bet kokie veiksmai, kurių bus imtasi, bus derinami su Europos Sąjunga, o Europos pareigūnai kažkodėl labai aiškiai atskiria A. Navalno atvejį ir 2018 metais įvykdytą buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą, po kurio koordinuotai buvo išsiųsta daugiau nei 150 Rusijos diplomatų.
Išpuolis prieš S. Skripalį įvykdytas Jungtinės Karalystės žemėje, o į A. Navalną, sunkiai sunegalavusį lėktuve pakeliui į Maskvą, nusitaikyta Rusijoje. Tai gali būti viena iš švelnesnę reakciją lėmusių priežasčių, nes pareigūnai siekia iki menkiausių smulkmenų suderinti savo veiksmus ir būti tikri, kad jie bus teisiškai pagrįsti.
Ir visa tai sprendžia 27 Europos Sąjungos valstybės narės, turinčios veto teisę užsienio politikos klausimais, o tai reiškia, kad susitarimas dėl sankcijų šiuo atveju – visiems daugiau ar mažiau priimtinas kompromisas.
Putino silpnoji vieta?
Savo ruožtu pats A. Navalnas ragina Europos Sąjungą V. Putino artimiausiai aplinkai įvesi kelionių draudimų ir įšaldyti turtą. Minėtuosius asmenis opozicionierius kaltina bandant bet kokia Rusijos prezidentą išlaikyti valdžioje (konkrečiai – žudant ir švaistant lėšas).
„Sankcijos visai šaliai naudos neduos. Svarbiausias dalykas – uždaryti duris iš režimo besipelnantiems ir įšaldyti jų turtus. Tai galioja oligarchams ir aukšto rango pareigūnams, artimiausiai V. Putino aplinkai“, – per interviu vokiečių „Bild“ sakė A. Navalnas.
Prieštaringai vertinamas „Gazprom“ projektas „Nord Stream“, turintis padvigubinti Vokietijai tenkančių dujų kiekį, greičiausiai kaip bausmė V. Putinui svarstomas nebus.
Aistringi debatai Berlyne, ar vertėtų liesti dujotiekio klausimą, A. Merkel aplinkos buvo elegantiškai nugesinti. Anot Vokietijos kanclerės, dėl potencialių sankcijų turi nuspręsti visa Europos Sąjunga, tai ne dvišalis klausimas su Berlynu.
Nuo tada Vokietijos valdžios pareigūnai jau beveik atsisveikino su viltimi, kad V. Putinas bus spaudžiamas per dujotiekį.
Tokią išvadą galima daryti kliaujantis faktu, jog „Nord Stream“ niekada nekėlė problemų A. Merkel frakcijai, ypač jaunesniems jos partneriams socialdemokratams.
Ūkio reikalų ministras Peteris Altmaieris, kuris gana retai drįsta priešgyniauti kanclerei, taip pat prieštarauja priemonėms, nukreiptoms prieš dujotiekį.
Rytinės Brandenburgo žemės premjeras Dietmaras Woidke praeitą savaitę sakė, kad „Nord Stream“ kliausis vartotojai, o tai reiškia, kad dujotiekis neturėtų būti priemonė bausti V. Putiną, nes kentėtų ne jis, o savi.
„Turime padaryti viską, kad Maskva išaiškintų A. Navalno bylą, negali likti jokių neatsakytų klausimų, tačiau pasisakau prieš šio projekto nutraukimą kaip bausmę Putinui. Turėtume savęs paklausti, ką darytume be to projekto“, – praeitą savaitę per interviu „Bloomberg News“ sakė D. Woidke.
I. Timofejevas sako, kad Jungtinės Valstijos galbūt rinktųsi griežtesnes priemones, įskaitant finansinius ribojimus, turint omenyje, kad D. Trumpo administracija 2019 metais, reaguodama į S. Skripalio apnuodijimą, nedelsė nusitaikyti į rublį.
Be to, A. Merkel ir kitiems pareikalavus išsamaus tyrimo, dabar pati Rusija turės galimybę imtis veiksmų.
Maskva sako neturinti įrodymų, kad A. Navalnas buvo apnuodytas, pareigūnai bylą vadina Vakarų slaptųjų tarnybų projektu ir kaltina opozicionierių klausant CŽA instrukcijų. A. Navalnas jau paleistas iš ligoninės ir viešai apkaltino V. Putiną, Kremliaus jam metamus kaltinimus atmesdamas kaip įžeidžiančius.
