Rugsėjį pasirodžiusio „Discovery“ dokumentinio filmo kūrėjų komanda, nusileidusi prie nuskendusio kelto, jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas. Šis radinys verčia suabejoti oficialia versija, kad keltas galėjo nuskęsti į korpusą atsitrenkus ir jį pramušus atitrūkusiam skydeliui.
Buvęs Estijos prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“ katastrofos, neseniai pareiškė, kad jis galėjo nuskęsti po susidūrimo su švedų povandeniniu laivu.
Pastaruoju metu aukų artimieji ne kartą kreipėsi į teismus ir vyriausybę su raginimu nuodugniau ištirti katastrofos aplinkybes. Tačiau visi jų reikalavimai buvo atmetami, vadovaujantis palaikų tvarkymo įstatymu.
Pasirodžius naujai informacijai apie laivo korpuso pažeidimus, Estija siūlys Suomijai ir Švedijai bendrai atlikti papildomą tyrimą dėl kelto katastrofos.
Filmo kūrėjai: staiga viskas aptemo
„Mes nespekuliuojame ir nedarome jokių išvadų. Tiesiog ant stalo dedame faktus. 26 metus jie kartojo, kad tai, ką mes aptikome, neegzistuoja. Taigi, tai pakankamai svarbus atradimas“, – atsargiai rinkdamas žodžius sako dokumentinių filmų kūrėjas iš Švedijos Henrikas Evertssonas, skelbia „The Guardian“.
„Išgyvenusieji liudininkai – tie, kurių pasakojimai ataskaitoje neatsispindi – labai aiškiai įvardija, kad viskas prasidėjo nuo smūgio. Tai buvo smūgis, kurį žmonės ne tik išgirdo, bet ir pajuto. O tada laivas labai greitai ėmė skęsti“, – pridūrė kino kūrėjas.
„Žinoma, galėjome tiesiog kalbėti apie įvairias teorijas, o tokią tikimybę ignoruoti. Bet nusprendėme, kad atsakingas sprendimas būtų nusileisti ir apžiūrėti laivą. Norėjome įsitikinti, ar yra kokių nors galimo susidūrimo įrodymų – pavyzdžiui, skylė. 26 metus pareigūnai primygtinai tvirtino, kad kelto „Estonia“ korpusas nepažeistas, kad jokios išorinės žalos nepastebėta. Norėjome patys pamatyti“, – aiškina H. Evertssonas, kartu su kolega Bendiku Mondaliu vadovavęs komandai, kurios darbas virto penkių dalių „Discovery Networks“ dokumentiniu filmu.
Tikėdamiesi išvengti problemų su teisėsauga, dokumentinės juostos kūrėjai nusisamdė laivą su Vokietijos vėliava: Vokietija vienintelė Baltijos jūros valstybė, nepasirašiusi 1995 metų sutarties. Kamerą po vandeniu tyrėjai pasiuntė kartu su povandeniniu dronu.
„Skenavome laivo išorę, kairį bortą, tik išorę. Į vidų nelindome, net nesiartinome. Nieko nepamatėme. Tada skenavome dešinį – ir, maždaug įveikus trečdalį kelio, viskas staiga aptemo. Tai buvo skylė. Didesnė nei kadras. Didžiulė skylė: keturių metrų aukščio ir 1,2 metro pločio“, – pasakoja režisierius.
„Estonia“ aukų iš Švedijos artimųjų asociacijos vadovas Lennartas Berglundas mano, kad Stokholmas „privalo pasakyti tiesą“. Daugiau nei dvidešimt metų „reikalaujame naujų tyrimų, cituojame ekspertus, tvirtinančius, kad laivas negalėjo taip greitai nuskęsti, jeigu po vandeniu panirusioje dalyje nebūta kažkokio rimto pažeidimo. Tai primygtinai neigta, bet dabar mes žinome“, teigia jis.
Švedijos pilietis H. Evertsonnas turės stoti prieš teismą Giotenburgo apylinkės teisme dėl įsibrovimo į saugomą teritoriją. Jį tokie kaltinimai, kuriuos neigia, labai nustebino: „Mes niekaip nesudrumstėme kapo ramybės. Tai, ką atradome, yra informacija ir faktai, kuriuos privalo žinoti visuomenė“.
Aukų artimieji į naujieną sureagavo labai audringai. „Per dieną telefoną tenka įkrauti keturis ar penkis kartus. Man skambina iš visos Europos, dėkoja, verkia. Sako, kad gal pagaliau sužinosime tiesą, išgirsime atsakymus“, – „The Guardian“ cituoja L. Berglundą.
Narai: nesupratome, kodėl kūnų neleista iškelti
Švedijos dienraštis „Aftonbladet“ skelbia, kad naujame dokumentiniame „Discovery“ filme pasisakė ir narai, kurie atsidūrė kelte neilgai trukus po jo nuskendimo. Jie pasakojo ten regėję žuvusiųjų kūnus ir galėjo lengvai juos iškelti į paviršių.
1994 metų gruodį bendrovė „Rockwater“ gavo Švedijos vyriausybės užsakymą panirti prie nuskendusio kelto „Estonia“ ir įvertinti laivo iškėlimo į paviršių galimybes. Kelias ateinančias dienas apžiūrėti nuskendusio laivo leidosi narai.
Naujame „Discovery“ dokumentiniame filme „Estonia: viską keičiantis atradimas“ tie patys narai pasakoja matę 125 kelto keleivių palaikus, kuriuos be didesnių problemų galėjo iškelti į paviršių, bet jiems buvo pasakyta, kad kūnus reikia palikti laive.
Vienas iš narų papasakojo, koks šokas juos ištiko, kai suprato, kad palaikus be sunkumų gali grąžinti artimiesiems – tereikėjo valdžios leidimo.
Neseniai per radiją Estijos vidaus reikalų ministras Markas Helme pareiškė, kad per pakartotinį tyrimą dėl nuskendusio kelto „Estonia“ reikia iš laivo kajučių iškelti kuo įmanoma daugiau palaikų. Anot ministro, tai ne amžinojo poilsio sutrikdymas, o humanitarinė misija.
Švedijos sąjungos, vienijančios žmones, kurių artimieji žuvo nuskendus keltui „Estonia“, vadovas L. Berglundas sako, kad jį ministro žodžiai kaip reikiant nustebino. Jis teigia, kad sąjunga nekovoja dėl palaikų iškėlimo, tačiau tam ir neprieštarauja.
„Praeities vaiduokliai“
„Estonia“ kelto tragedijos metu Estijos ministro pirmininko pareigas ėjęs Martas Laaras mano, kad, jeigu naujų faktų fone nebus atliktas naujas nuodugnus tyrimas, tuomet ir ateityje nuolat persekios „praeities vaiduokliai“, skelbia Delfi.ee.
Kalbėdamas apie kelto „Estonia“ tragediją, M. Laaras pažymi, kad 1994 metų sąlygomis diplomatiniame lygmenyje Estija veikė labai sėkmingai: „Pirmiausia galėjau susikoncentruoti ties svarbiausiu tikslu – iškovoti Estijai vadovaujantį vaidmenį tyrimo procese“.
Anot M. Laaro, kai kurių asmenų siekis pasinaudoti žmonių skausmu ir ašaromis siekiant savų politinių tikslų šiandien toks pat aktualus kaip ir anksčiau. „Bijau, kad tai, ką stebime dabar, yra tik pradžia“, – teigia buvęs Estijos ministras pirmininkas.
Buvęs premjeras tvirtina, kad jokių paslapčių apie tai, ką tuo metu kalbėjo ir kokius sprendimus priėmė su tyrimu susiję asmenys, jau nebeliko.
„Nieko tokio, ko dar nežinojome, aptarinėjama nebuvo“, – pareiškė M. Laaras.
Į klausimą, ar kokią nors informaciją gali slėpti partneriai iš Švedijos, M. Laaras atsakė neigiamai.
„Politikoje esu pakankamai ilgai, tad jau niekuo nebetikiu 100 proc., tačiau niekaip nesuprantu: jeigu nuo mūsų norėjo kažką nuslėpti, kodėl leido Estijai vadovauti tyrimui? Jau tada buvo aišku, kad Estijos valdžia nieko „nedangstys“. Jeigu kažką norėta nuslėpti, tai buvo labai rizikinga – leisti Estijai vadovauti tyrimui, – samprotauja politikas.
Buvęs Estijos premjeras nežino, ar kada nors bus nustatytos tikrosios kelto „Estonia“ tragedijos priežastys.
„Tik dėl vieno esu tikras. Jeigu dabar, naujų faktų šviesoje, įtraukus žuvusiųjų artimuosius, nebus atliktas išsamus tyrimas, tuomet ateityje reguliariai lankys praeities vaiduokliai. Tie, kurie praėjus trisdešimčiai metų netikėtai kažką prisiminė arba tie, kurie Švedijos policijai suteikė visą reikiamą informaciją, o tie jos neužfiksavo. Arba paprasčiausiai atsiras kažkoks neaiškus drąsuolis, visada žinojęs „tiesą“, bet tik dabar nusprendęs ją atskleisti“, – tvirtina M. Laaras.
Kaip teigia užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu patarėjas Martas Luikas, kuris Norvegijoje kartu su technikos ekspertais iš Estijos susipažino su dokumentinio filmo apie „Estonia“ tragediją medžiaga, nuskendusio kelto korpuse galėjo būti kelios ertmės, skelbia rus.err.
„Ten tvirtas gruntas ar akmenys, tad, jeigu laivas skęsta ir pataiko ant aštraus kampo, ta briauna tikrai gali pažeisti korpusą“, – sako M. Luikas.
„Nėra abejonių, kad dar kartą viską tirsime. Aptikus naujų svarbių radinių, tirsime, pasitelkę turimus išteklius, nepriklausomai nuo tos kino studijos. Kiek suprantu, tai apims ir papildomus povandeninius filmavimus“, – teigė patarėjas.
Atsakydamas į klausimą, kodėl vyriausybė anksčiau nekalbėjo apie įtarimus, jog kelto „Estonia“ korpuse gali būti daugiau ertmių, M. Luikas atsakė, kad apie tai užtikrintai kalbėti nevalia, o ir patys dokumentinio filmo kūrėjai kalba tik apie vieną skylę.
„Pamenu du smūgius“
Intas Kliavinšas – vienas iš laimingųjų „Estonia“ keleivių. Nors nuo katastrofos jau praėjo 26 metai, tą naktį jis ir po šiai dienai prisimena minučių tikslumu. Kelto į Švediją bilietą nusipirko, nes ten turėjo susitikti su sužadėtine. Naktį ramiausiai miegojo savo kajutėje, rašo currenttime.tv.
„Pamenu du smūgius, stiprius sukrėtimus. Iš pradžių vieną, o tada ir antrą. Pradėjo drebėti visas keltas. Laivas buvo didžiulis – 150 metrų ilgio, šešių aukštų. Po antro smūgio išgirdau metalo girgždesį laivo korpuse. Buvau kajutėje. Pagalvojau, kad laivas atsitrenkė į uolą, bet Baltijos jūroje tokių uolų nėra. Po kelių sekundžių keltas smarkiai pasviro. Pasviro taip smarkiai, kad buvo sunku išeiti iš kajutės“, – pasakoja I. Kliavinšas.
Bandant nukakti iki viršutinio denio, I. Kliavinšui ir kitiems keleiviams teko kelis aukštus šliaužti. Laivą į visas puses nešiojo bangos, krito baldai. Veiksmas vyko naktį, dauguma keleivių miegojo ir nesugebėjo ištrūkti iš savo kajučių. Išsigelbėjo tik fiziškai stipriausi – tie, kurie sugebėjo išsikapanoti. Po 20 minučių keltas jau buvo po vandeniu.
Per evakuaciją tvyrojo absoliutus chaosas, prisimena I. Kliavinšas. Ant denio jam pavyko rasti gelbėjimosi valtį: „Kai jau buvome praktiškai nuleidę valtį į vandenį, keltas staiga pakrypo. Mus kartu su visa valtimi bloškė į viršų. O paskui iš to didžiulio aukščio kritome į vandenį“.
Tragedijos dalyvis prisimena momentą, kai keltas galutinai paniro po vandeniu. Kurį laiką dar buvo girdėti žmonių klyksmai. Lediniame vandenyje šansų išsigelbėti buvo labai mažai. I. Kliavinšui teko vandenyje praleisti dar šešias valandas – su pripučiama gelbėjimosi liemene.
„Kažkurią akimirką labai aiškiai supratau, kad daugiau nebeišsilaikysiu. Tai buvo lūžio akimirka. Paprasčiausiai pradėjau karštai melstis. Prašiau Dievą – jeigu tik gali, meldžiu, išgelbėk mane, o jeigu ne, lai viskas greičiau pasibaigia. Tiesiog ilgiau tverti nebegalėjau“, – currenttime.tv pasakojo vyras.
Katastrofos tyrimas atskleidė, kad kelto tragedijos priežastis – silpni priekiniai vartai. Tai kelto dalis, pro kurią į laivą įvažiuoja automobiliai. Jiems išlūžus, į vidų plūstelėjo vanduo ir užtvindė mašinų skyrių. 1994 metais Švedija, Estija ir Suomija atliko katastrofos priežasčių tyrimą. Paskelbta, kad tiek vartai, tiek pats keltas buvo geros būklės. 1995 metais Švedija, Estija ir Suomija pasirašė susitarimą dėl to, kad tragedijos vieta gautų laidojimo vietos statusą ir toje teritorijoje būtų uždrausta nardyti ir tirti kelto liekanas.
Švedija siūlė keltą užlieti betonu, tačiau vėliau šios idėjos buvo atsisakyta. Išgyvenusieji keleiviai ir žuvusiųjų artimieji ne kartą reikalavo atlikti naują tyrimą ir išslaptinti bylos medžiagą. Visus kartus sulaukė neigiamo atsakymo.
Tarptautinė komisija išvadas dėl kelto tragedijos paskelbė 1997 metais: ekspertai nustatė, kad keltas nuskendo dėl konstrukcinio vartų defekto ir sudėtingų oro sąlygų. Estijoje paskutinė vyriausybinė komisija, sprendusi šį klausimą, buvo panaikinta 2009 metais.
Kai XX amžiaus 10-ąjį dešimtmetį kelto tragedijos tyrimo medžiaga buvo įslaptinta, o byla uždaryta, atsirado daug katastrofos priežasčių versijų. Karlisas Kangerisas – garsus istorikas, slaptų archyvų specialistas. 10-ojo dešimtmečio viduryje jis dirbo Švedijoje.
Istorikas prisimena, kaip vyko tyrimas, buvo aptarinėjami nauji faktai, o tada akimirksniu viskas nutilo: „Kai tokios bylos tampa slaptos, iš karto kyla abejonių, prasideda įtarinėjimai, kad kažkas kažką nori nuslėpti. Galimas dalykas, kad tuose dokumentuose nieko įtartino ir nėra. Daug metų Švedijos archyve dirbau su slaptomis bylomis. Daugumoje tokių dokumentų iš tikrųjų nėra nieko slapto“.
Tik šiandien kelto „Estonia“ istorijoje padarytas atradimas, kuris viską keičia. „Estonia: viską keičiantis atradimas“ – taip pavadintas dokumentinis režisieriaus iš Švedijos Henriko Evertssono filmas. Jam, nepaisant draudimo, pavyko į kelto liekanas pasiųsti povandeninį robotą, kuris aptiko kelto korpuso pažeidimų, apie kuriuos anksčiau neskelbta. Konkrečiai kalbama apie vieną skylę korpuse – keturių metrų aukščio ir 1,2 metrų pločio, rašo currenttime.tv.
„Bandėme pasamprotauti, kokia turėjo būti smūgio galia ir greitis, kad korpuse atsivėrė tokio dydžio skylė. Mums padėjo profesorius Jurgenas Amdalis iš Norvegijos technikos universiteto. Jis mano, kad keltą taip smarkiai galėjo pažeisti susidūrimas su kažkokiu stambiu objektu“, – sako H. Everssonas.
Paskelbus minėtąją vaizdo informaciją, Estijos ministras pirmininkas Juri Ratasas pareiškė nusprendęs atnaujinti katastrofos tyrimą. „Apie tokius kelto korpuso pažeidimus anksčiau nekalbėta, jie tikrai esminiai. Reikia atlikti naują techninį kelto „Estonia“ tragedijos aplinkybių tyrimą. Mūsų požiūriu, į techninius tyrimus šiuo atveju būtina įtraukti povandenius stebėjimus, apie tai jau informavome Suomiją ir Švediją“, – sakė ministras.
Kelto „Estonia“ tragedijos priežasčių labai daug. Viena iš jų – versija, jog kelte galėjo nugriaudėti sprogimas. Kita versija – kad priekiniai kelto vartai buvo atidaryti specialiai, siekiant atsikratyti kontrabandinio krovinio. Dabar, pasirodžius naujam dokumentiniam filmui, imta kelti versija, jog keltas galėįo susidurti su Švedijos povandeniniu laivu. Ši versija oficialiai nepatvirtinta.
Kaip tvirtina filmo-tyrimo režisierius, tikslas ne ieškoti naujų tragedijos versijų ar teorijų, o iš tikrųjų kartą ir visiems laikams išsiaiškinti, kas su keltu atsitiko prieš 26 metus. „Tai buvo siaubinga tragedija, labai skaudžiai palietusi Estijos ir Švedijos žmones. Žinoma, po to, ką parodėme ir aptarėme, kalbėtis apie tai aukščiausiame politiniame lygmenyje labai svarbu“, – teigia H. Everssonas.
Katastrofą išgyvenęs I. Kliavinšas pasirengęs priimti bet kokį tragedijos priežasčių paaiškinimą. Svarbiausia ne rasti ir nubausti kaltuosius, o išsiaiškinti ir suprasti, kas iš tikrųjų įvyko, tvirtina I. Kliavinšas: „Tai buvo keleivinis keltas. Juo plaukė paprasti žmonės. Mums visai nerūpi šalių tarpusavio santykiai, kažkokios peripetijos, visi tie procesai. Įslaptinti šią bylą buvo neteisinga“.
Kol kas, susipažinę su švedų filmavimo komandos medžiaga, techniniai ekspertai nustatė tik tai, kad smūgis į kelto korpusą buvo išorinis. Apie smūgį, drebėjimą ir girgždesį pasakoja ir I. Kliavinšas. Tyrimas tęsiamas.
