Įsprausta gelsvai rusvame pastate su iškaba, reklamuojančia medicinos testus, ir nutriušusiomis medinėmis durimis, ji visiškai neprimena moderniausios medicinos laboratorijos. Bet būtent čia, jei tikėsime prezidentu Vladimiru Putinu, Rusija „laimėjo“ pasaulines lenktynes kuriant vakciną prieš COVID-19.
Girdamas valstybinio Gamalėjos (Gamaleya) vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos centro vakcinos kūrėjus, V. Putinas rugpjūtį paskelbė, kad Rusija įregistravo vakciną nuo COVID-19 masiniam naudojimui, – tai būtų pirmoji vakcina pasaulyje, gavusi leidimą naudoti žmonėms.
Rusija ją pavadino „Sputnik V“ – pagal buvusios Sovietų Sąjungos paleistą pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, pradėjusį kosmines lenktynes 1957 metais – tuo aiškiai pabrėžiama geopolitinė svarba, kurią V. Putinas teikia šiam projektui.
Prezidento pranešime per tiesioginę TV transliaciją nutylėtas vienas svarbus aspektas. Rusija patvirtino vakciną atlikusi testus mažiau nei 80-čiai žmonių, ir išsamesni bandymai, būtini tam, kad būtų įvertintas jos saugumas ir veiksmingumas, dar atliekami.
V. Putinui paskelbus apie pergalę, Vakarų sveikatos ekspertai neslėpė skepticizmo ir nepritarimo, – Vakaruose vakcinos turės būti testuojamos dešimtims tūkstančių žmonių, kol bus duotas leidimas jas naudoti.
Vakcina bus paruošta paskirstymui plačiu mastu šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, teigia pareigūnai. Maždaug tuo pačiu metu kaip ir konkurentų iš Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Kinijos sukurtos vakcinos.
Pirminiai paskutinio tyrimų etapo rezultatai bus gauti ne anksčiau kaip lapkritį, išsamių duomenų laukiama kitais metais.
„Apskritai, sakyčiau, Rusija šiek tiek atsilieka nuo pirmaujančių Vakarų kandidačių, – sakė Rasmusas Bechas Hansenas, „Airfinity Ltd.“, Londone veikiančios įmonės, stebinčios vakcinos ir vaistų nuo COVID-19 kūrimo eigą, generalinis direktorius. – Bet ne per daug.“
V. Putino pranešimas rugpjūtį jau davė vieną svarbų rezultatą Kremliui: jis iškėlė į dienos šviesą iki tol nutylimas vakcinos kūrimo pastangas, pakurstęs srautą prašymų iš viso pasaulio vyriausybių pirkti ar gaminti vakciną. Rugsėjo pabaigoje valstybinio fondo vadovas, remiantis projektą, pranešė sulaukęs užsakymų 1,2 mlrd. dozių.
„Mes atlikome apklausą dvylikoje pagrindinių šalių, kuri parodė, kad „Sputnik“ žinomumas sudaro 80 proc.“, – interviu sakė Kirilas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas. – Bet tai ne savireklama. Mes stengiamės gelbėti žmones.“ Pasak K. Dmitrijevo, „Sputnik“ esą lenkia konkurentus trimis ar keturiais mėnesiais.
Rusijai, kuri yra ketvirta pagal didžiausią koronaviruso atvejų skaičių pasaulyje, bet pagal išlaidų apimtis sveikatos priežiūrai vienam gyventojui užimanti daug žemesnę poziciją nei dauguma Vakarų valstybių, vakcina labai reikalinga. Susidūrusi su atvejų šuoliu, Maskva, kaip ir kitos Europos šalių sostinės, sugriežtino apribojimus. Rusijos laboratorijos darbuojasi dar prie dviejų dešimčių galimų vakcinų.
Daugelį metų V. Putinas stengiasi atgaivinti Rusijos galią ilgai ignoruojamų gyvosios gamtos mokslų srityje, tvirtindamas, kad vieną dieną įdėtos sėkmingos pastangos išryškins pasaulinius „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“.
Rusijai gana ribotai dalyvaujant pasaulinių farmacijos inovacijų sferoje, Kremlius naudojasi vakcinomis kaip švelniosios galios įrankiais, kad laimėtų įtaką besivystančiose valstybėse.
Pavadinta legendinio sovietų mikrobiologo garbei, „Gamaleya“ buvo didžiausia Rusijos vakcinos nuo tuberkuliozės gamintoja. 2015 metais V. Putinas išgyrė jos sukurtą vakciną prieš Ebolą. Apie 2000 žmonių buvo paskiepyti ja Gvinėjoje 2017-2018 metais, rašoma „Gamaleya“ svetainėje. Bet per neseniai siautusį protrūkį Demokratinėje Kongo Respublikoje žmonės buvo skiepijami „Merck & Co.“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinomis.
Vis dėlto „Gamaleya“ pasiekė siektiną auditoriją. Ebolos vakcina naudojo adenovirusus, gana nekenksmingus peršalimus sukeliančius virusus, kurie gali gaminti baltymus, stimuliuojančius imuninę sistemą prieš konkrečius patogenus. Be to, „Gamaleya“ naudojo atitinkamą metodą, kad sukurtų eksperimentinį skiepą prieš kitą koronavirusą; mirtiną Artimųjų Rytų respiracinį sindromą, ARRS (angl. Middle East Respiratory Syndrome, MERS).
COVID-19 ligai ėmus plisti šiais metais, „Gamaleya“ mokslininkams prireikė vos kelių savaičių pritaikyti savo ARRS adenoviruso vektorius naujajam patogenui. Po bandymų su pelėmis, jūrų kiaulytėmis ir beždžionėmis centro direktorius ir pagrindiniai mokslininkai patys pasiskiepijo šia vakcina.
„Mano tikslas buvo nebūti pirmiesiems pasaulyje, – svarbiausia buvo apsaugoti savo brangiausius žmones“, – liepą kalbėjo „Gamaleya“ mokslinių tyrimų direktoriaus pavaduotojas ir laboratorijos, sukūrusios vakciną, vadovas Denisas Logunovas.
„Gamaleya“ pagrindinis finansinis rėmėjas yra Rusijos tiesioginių investicinis fondas (RDIF), kurio vadovas K. Dmitrijevas reguliariai susitinka su V. Putinu ir darbuojasi prie kai kurių jautriausių prezidento pasaulinių užduočių.
RDIF ištyrė daugiau nei dvi dešimtis bandomų vakcinų Rusijoje ir pasirinko „Gamaleya“ ir jo žmogaus adenovirusu paremtą technologiją, nes ji buvo ilgus metus naudojama kitų ligų atveju, sakė K. Dmitrijevas. Pritardamas projektui, balandį jis pasiskiepijo kartu su visa savo šeima.
„Mes esame tikri dėl vakcinos, nes žinome, kad platforma yra neįtikimai saugi“, – rugsėjo 7 dieną „Bloomberg Television“ tvirtino jis.
Koronavirusui plintant, COVID-19 susirgdavo ir nemažai pareigūnų bei verslo elito narių, tad K. Dmitrijevas ir „Gamaleya“ per daug nesiviešindami pasiūlė pasiskiepyti šimtams įtakingų Rusijos žmonių.
„Vakcina yra vienintelis būdas sugrįžti prie įprasto gyvenimo, – sakė Andrejus Gurjevas, vienos trąšų gamintojos generalinis direktorius, kuris pasiskiepijo vasarą. – Rusija yra viena iš pirmųjų ją turinčių šalių, ir tai yra svarbu.“
Aštuonių etapų bandymuose dalyvavo tik 76 žmonės, daugiausia kariškiai. Kita grupė, išbandžiusi vakciną, buvo savanoriai, jie buvo stebimi, tačiau duomenys apie juos nėra viešinami.
Mokslinis tyrimas, recenzuotas ir publikuotas „Lancet“ medicinos žurnale tik po V. Putino pranešimo apie vakcinos patvirtinimą, ir toliau kėlė klausimų mokslininkams, pasak kurių, kai kurių savanorių rezultatai atrodė pernelyg panašūs, kad būti patikimi.
Nors „Gamaleya“ mokslininkai sureagavo į prašymus pakomentuoti, turėtų būti paviešinta daugiau informacijos, sakė biologas Enricas Buccis iš Filadelfijos Templio universiteto.
„Mes norėtumėme turėti prieigą prie visų duomenų įrašų“, – sakė E. Buccis, vienas iš laiško žurnalui, kritikuojančio „Gamaleya“ tyrimą, autorių. „Duomenys, kurių buvo prašoma, nebuvo pateikti“ Rusijos mokslininkų atsakyme „Lancet“ žurnalui, sakė jis.
COVID-19 vakcinų politika – ir sprendimai, lemiantys, kurios šalys jas gaus pirmos, – sujaukia sritį, kurioje mokslininkai įprastai dirba gana uždarai. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad vakcina gali būti patvirtinta iki lapkričio 3 dieną vyksiančių rinkimų, vaistų gamintojai susivienijo žadėdami laikytis standartų ir vengti skubotų veiksmų.
Kita vertus, vakcinos „Sputnik“ kūrėjai ragino V. Putiną iškelti jų vakciną į viešąją erdvę. Po to, kai balandžio pradžioje „Gamaleya“ laboratorijose apsilankė Rusijos sveikatos ministras, projektas buvo pristatytas V. Putinui tikintis jo paramos. Po kelių dienų per TV vaizdo konferenciją centro direktorius Aleksandras Gintsburgas paprašė prezidento pritarti paspartintam vakcinos patvirtinimo procesui, remiantis daug žadančiais duomenimis, gautais atlikus bandymus su gyvūnais.
„Darysime viską, kad paspartintumėme administracines procedūras“, – atsakė V. Putinas.
Iki rugpjūčio 11-osios „Gamaleya“ vakcina buvo tik vienas iš šimtų projektų visame pasaulyje, atsiliekantis nuo vakcinų, kuriamų tokių lyderių kaip „Moderna Inc.“, Oksfordo universitetas, bendradarbiaujantis su „AstraZeneca Plc.“, ir „Pfizer Inc.“ bei „BioNTech SE“ grupė. Tačiau po V. Putino pranešimo apie „Sputinik V“ įregistravimą situacija pasikeitė.
„Mes esame pirmieji įregistravę vakciną nuo naujosios koronavirusinės infekcijos“, – pareiškė V. Putinas.
„Vakcina formuoja tvarų antikūnų ir ląstelinį imunitetą, – pareiškė jis per vaizdo konferencijos būdu surengtą pasitarimą su vyriausybės nariais. – Aš tą labai gerai žinau, nes viena iš mano dukterų atliko sau tokį skiepijimą. Šia prasme ji sudalyvavo eksperimente.“
Po šio prezidento pranešimo K. Dmitrijevas, RDIF vadovas, davė interviu ne vienam tarptautiniam transliuotojui. Rusijos valstybinė televizija rodė, kaip skiepijasi aukšto rango pareigūnai bei politikai ir pristatomos pirmosios nedidelės skiepų partijos šalies regionams. Nuo rugpjūčio, kai buvo patvirtinta ši vakcina, paskiepyta per 6 000 žmonių.
Nors Kinija taip pat pristatė vakciną naudojimui už klinikinių tyrimų ribų, ji nesiskelbia ją patvirtinusi. Dauguma skiepų atlikta kariuomenėje, kur eksperimentinės vakcinos inokuliacija dažnai naudojama nacionalinio saugumo sumetimais.
„Kinijoje, kaip matome, labiau laikomasi standartų ir informacijos apie tai, kas vyksta, skaidrumo. – sakė „Airfinity“ vadovas R. B. Hansenas. – Pagaliau juk tai daroma pačios valstybės interesų labui.“
Tuo tarpu V. Putinas atkakliai skubina procesą, nurodydamas surengti reklamos kampaniją, kuri padėtų rusams pasirinkti, kuria vakcina pasiskiepyti. RDIF paskelbė apie susitarimus su Indija, Brazilija ir Meksika dėl vakcinos tiekimo ar vakcinos gamybos vietoje. V. Putinas liaupsino vakciną sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose (JT) ir pasiūlė Rusijos vakciną JT darbuotojams nemokamai.
Siekdami sustiprinti savo pozicijas, RDIF pareigūnai žada spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje paskelbti preliminarius duomenis apie 25 000-30 000 žmones, dalyvaujančius šiuo metu vykdomame trečiajame bandymo etape. „Masinė vakcinacija“ prasidės dar iki tol, sakė K. Dmitrijevas.
Pramonės lyderiai stengiasi išsiaiškinti, kaip gauti tai, kas pažadėta. Sukurta mažiau nei 150 000 dozių, nors RDIF siekia, kad jau nuo gruodžio jų būtų pagaminama 10 mln. per mėnesį.
„Kai mūsų pranešėjai kalba apie dar 100 mln. dozių paklausą, tai viso labo lenktynės, kas paskelbs naujieną, – sakė Aleksejus Repikas, kurio „R-Pharm Group“ pasirašė sutartį dėl „Sputnik V“ gamybos. – Mes dar neturime pakankamo vakcinos kiekio, kuris patenkintų mūsų pačių poreikius.“
Nepaisant triukšmingo vakcinos reklamavimo, pats V. Putinas nėra jos išbandęs. Prieš susitikdamas su juo akis į akį, bet kuris lankytojas turi karantinuotis arba sėdėti per atitinkamą atstumą per oficialius renginius.
Ekspertai įspėja – reikia elgtis atsargiai. Jungtinis tyrimų ir finansavimo mechanizmas COVAX, 18 mlrd. dolerių vertės iniciatyva, leidžianti šalims investuoti į kelias potencialias vakcinas ir užsitikrinti ankstyvą prieigą prie patvirtintų preparatų, turės būti pagrįstas atitinkamais veiksmingumą ir saugumą įrodančiais bandymų rezultatais, kaip ir valstybine ekspertize, tam, kad būtų „sureguliuotas“ rusiškos vakcinos klausimas, sakė Sethas Berkley, „Gavi, The Vaccine Alliance“, vienos iš tarptautinių veiksmų partnerės, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas.
„Bet mes kalbamės su jais, – sakė jis. – Ir, mano nuomone, apie tai, ar jų produktas bus galiausiai naudingas ar ne, turime išgirsti iš mokslininkų, ne iš politikų.“
