„Galėjome Kalnų Karabacho nepriklausomybę pripažinti prieš 30 ar 26 metus, bet, kadangi vyko derybos, nusprendėme neaštrinti padėties ir palaukti problemos galutinio sprendinio“, – interviu Kinijos žiniasklaidos grupei „Caixin Media“ sakė A. Sargsianas.
„Dėl dabartinio karo ir Azerbaidžano pareiškimų Armėnijai galbūt neliks kito pasirinkimo – ne tik pripažinti [Kalnų Karabacho] nepriklausomybę, bet ir suteikti tiesioginę pagalbą. Remiame Karabachą, nes tai yra istorinė armėnų teritorija, perduota Azerbaidžanui sovietų valdžios“, – kalbėjo jis.
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų, kai šis Azerbaidžano regionas buvo paliktas kontroliuoti Armėnijos palaikomoms etninių armėnų pajėgoms.
Anot A. Sargsiano, Armėnija taip pat ragina tarptautinę bendriją spausti Baku sąjungininkę Turkiją dėl jos vaidmens Kalnų Karabacho konflikte.
„Norime paprašyti tarptautinės bendrijos spausti Turkiją, kad ji atsiribotų nuo šios problemos. Tik tuomet galėsime grįžti prie normalios veiklos ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] Minsko grupėje [Kalnų Karabacho klausimu]", – žurnalistams sakė Armėnijos vadovas.
Paklaustas, ar į šį konfliktą gali įsitraukti Rusija arba Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), A. Sargsianas atsakė: „Įsitraukus bet kuriai trečiajai šaliai paveikslas taptų dar painesnis ir padėtis taptų sunkiai valdoma. Susidarys padėtis, panaši į esamą Sirijoje. Ir ši „Sirija“ Kaukaze sukeltų dešimteriopai daugiau problemų, išplisiančių visame regione“, – kalbėjo jis.