Naujasis koronavirusas jau kėlė sumaištį turtingose Azijos ir Europos valstybėse, kai balandį Jungtinių Tautų agentūra pareiškė, kad netgi ir laikantis socialinio atstumo priemonių virusas šiemet gali nusinešti 300 tūkst. Afrikos gyventojų gyvybių.
Gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad, viruso sulaikymo priemonėms nesuveikus, žemyne gali mirti 190 tūkst. žmonių.
Mirusių nuo COVID-19 skaičiui peržengus milijoną, Afrikai sekasi žymiai geriau, nei buvo tikėtasi. Mirčių procentas čia mažesnis nei kituose žemynuose.
Kaip rodo pirmadienio „Reuters“ duomenys, žemyne mirštamumas siekia 2,4 proc. – daugiau nei 1,4 mln. COVID-19 užsikrėtusių žmonių tenka apytikriai 35 tūkst. mirčių. Šiaurės Amerikoje mirštamumas siekia 2,9 proc., Europoje – 4,5 proc.
Tokiose smarkiai nuo koronaviruso nukentėjusiose valstybėse kaip Italija ir Didžioji Britanija fiksuojamas atitinkamai 11,6 proc. ir 9 proc. mirštamumas. O štai Etiopijoje mirštamumas yra 1,6 proc., Nigerijoje – 1,9 proc., o Pietų Afrikos Respublikoje, labiausiai paveiktoje žemyno valstybėje – 2,4 proc.
Daugumos Afrikos šalių ligoninės teigia, kad COVID-19 sergančių pacientų skaičius mažėja.
„Remiantis tuo, ką iki šiol matėme, menkai tikėtina, kad susidurtumėme su tokio masto skaičiais, kokie fiksuojami Europoje – tiek užsikrėtimo atvejų, tiek mirštamumo prasme“, – teigia Rashida Ferrand, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė, dirbanti „Parirenyatwa“ medicinos tinklo ligoninėje Zimbabvės sostinėje Hararėje.
Ekspertų teigimu, gali būti, kad dalis mirčių nuo COVID-19 Afrikoje liko neužfiksuotos.
Testavimo apimtys maždaug 1,3 mlrd. žmonių turinčiame žemyne yra vienos mažiausių pasaulyje, daug įvairių veiksnių sukeltų mirčių lieka neužfiksuotos.
Nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio Pietų Afrikos Respublikoje dėl natūralių priežasčių mirė apytikriai 17 tūkst. daugiau žmonių nei įprastai – tai yra 59 proc. daugiau nei būtų galima prognozuoti įprastomis aplinkybėmis, teigiama liepą paskelbtoje Pietų Afrikos Respublikos medicininių tyrimų tarybos ataskaitoje.
Pasak mokslininkų, ši statistika leidžia spėti, kad realus mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti gerokai didesnis, nei skelbiama oficialiai (dabartiniais duomenimis – daugiau nei 16 tūkst.).
Bet netgi jeigu taip iš tiesų ir yra, ekspertai neabejotinai sutaria, kad mirštamumas nuo COVID-19 kol kas nėra toks didelis, kaip buvo prognozuota.
Kodėl taip yra? Mokslininkai ir visuomenės sveikatos ekspertai mini daugybę galimų veiksnių, įskaitant jauną žemyno populiaciją ir iš ankstesnių protrūkių išmoktas pamokas.
Afrikos valstybių vyriausybės taip pat turėjo užtektinai laiko pasiruošti epidemijai dėl pakankamos izoliacijos – dauguma žmonių neatsidūrė oro uostuose ar kitose vietose, kur galėtų kontaktuoti su keliautojais iš viso pasaulio.
Kai kurie mokslininkai taip pat nagrinėja tikimybę, kad vakcina nuo tuberkuliozės, kuria įprastai daugelyje Afrikos šalių skiepijami vaikai, gali padėti sumažinti mirčių nuo COVID-19 skaičių.
Dar viena svarstoma teorija susijusi su tuo, jog ankstesnis susidūrimas su kitais koronavirusais, įskaitant tais, kurie sukelia peršalimą, kai kuriose bendruomenėse, anksčiau laikytose labiausiai pažeidžiamomis, galėjo sukurti tam tikrą atsparumą.
„Egzistuoja daugybė netiesioginių įrodymų, tačiau akivaizdaus neginčijamo įrodymo nėra“, – „Reuters“ aiškino Salimas Abdoolas Karimas, Pietų Afrikos užkrečiamų ligų specialistas, patarinėjantis vyriausybei COVID-19 klausimais.
Išmoktos pamokos
Virusas Afriką apėmė vėliau nei kitus žemynus – tai medikams suteikė daugiau laiko, per kurį jie galėjo įrengti papildomų laikinų ligoninių, pasirūpinti deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais bei pasimokyti iš kitur taikomų gydymo metodų.
„Mes gavome laiko dovaną. Turėjome laiko pasiruošti – kiti tokios galimybės neturėjo“, – sako Thumbi Mwangi, Nairobio universiteto Tropinių ir užkrečiamųjų ligų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
Viena iš geresnės situacijos priežasčių gali būti ta, kad kelionės į užsienį daugelyje Afrikos šalių yra ribojamos, o keliavimas šalies viduje čia sudėtingesnis nei kituose žemynuose, teigia Pasaulio sveikatos organizacijos direktorė Afrikos regionui Matshidiso Moeti.
Žemyno valstybių vyriausybėms jau teko kovoti su tokiomis mirtinomis užkrečiamomis ligomis kaip Ebola, kuri 2013–2016 metais Vakarų Afrikoje pražudė daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Tad pareigūnai sukluso ir ėmėsi priemonių, kai šių metų pradžioje pasaulyje staigiai ėmė plisti naujasis koronavirusas.
Daugelyje Afrikos valstybių netrukus oro uostuose imta matuoti temperatūrą, sustabdyti skrydžiai iš smarkiai koronaviruso paveiktų valstybių ir įvestos socialinio atstumo laikymosi taisyklės bei kaukių dėvėjimas.
Per savaitę nuo tada, kai Kenija pranešė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, šalyje buvo uždarytos mokyklos, atvykstantiems keliautojams įvestas privalomas karantinas, uždrausti dideli susibūrimai.
Nigerija, daugiausia gyventojų turinti Afrikos valstybė, įvedė draudimą keliauti svetur ir komendanto valandą. Dauguma šalies sausumos sienų ir taip buvo uždarytos nuo 2019-ųjų rugpjūčio siekiant kovoti su kontrabanda – ši aplinkybė taip pat padėjo kovoti su pandemija.
Pietų Afrikos Respublika kovo pabaigoje, kai šalyje tebuvo patvirtinta apie keturis šimtus atvejų, įvedė vienus griežčiausių ribojimų pasaulyje.
„Afrika anksčiau ėmėsi griežtų kovos su koronavirusu priemonių“, – aiškina Timas Bromfieldas, Tony Blairo visuotinių pokyčių instituto, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios idėjų kalvės, Rytų ir Pietryčių Afrikos regiono vadovas.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į demografinę žemyno padėtį.
Tyrimai parodė, kad sunkių COVID-19 atvejų rizika didėja su amžiumi.
2019-ųjų Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, jog 62 proc. Užsachario Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 25-erių ir tik 3 proc – 65-erių ar vyresni. Jungtinių Tautų duomenimis, Europos ir Šiaurės Amerikos regione 28 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25-erių, o 65-erių ir vyresni žmonės sudaro 18 proc. gyventojų.
Chikwe Ihekweazu, Nigerijos ligų kontrolės centro vadovas, teigia, kad viena iš palyginti nedidelio šalies mirštamumo priežasčių gali būti ta, jog daugumos pacientų amžius yra nuo 31 iki 40 metų.
Ar galima pasikliauti imunizacija?
Mokslininkai kai kuriose valstybėse, įskaitant ir Pietų Afrikos Respubliką, tiria, ar šimtmečio senumo BCG (Bacille Calmette-Guerin) vakcina, žemyne plačiai vartojama siekiant apsisaugoti nuo tuberkuliozės, suteikia tam tikrą imuninę apsaugą.
Įrodyta, kad BCG vakcinos gali apsaugoti nuo kitų virusinių kvėpavimo takų ligų, o liepą moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtas tyrimas parodė, kad ten, kur intensyviau skiepijama nuo tuberkuliozės, mirštamumas nuo COVID-19 yra mažesnis.
Taip pat pradėti tyrimai Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – jais siekiama įvertinti poveikį kitiems koronavirusams, su kuriais buvo susidurta anksčiau.
Daugiau nei pusė Afrikos miestų gyventojų yra susitelkę lūšnynuose, kur rankos plaunamos retai, o fizinio atstumo išlaikymas yra beveik neįmanomas dalykas.
Tokiomis sąlygomis ligos plinta sparčiai, tačiau kai kurie mokslininkai spėlioja, kad šiuo atveju tai gali būti netikėtai palanki aplinkybė. Yra įrodymų, jog po susidūrimo su kitais peršalimo koronavirusais organizmo imuninės sistemos sukuriamos T ląstelės gali padėti kovojant su COVID-19.
„Pasakyčiau, kad tai yra bent jau tikėtinas paaiškinimas, kodėl skirtingose populiacijose atsparumo virusui lygis taip pat skiriasi“, – teigia Thomasas Scriba, imunologas ir Pietų Afrikos tuberkuliozės vakcinos organizacijos direktoriaus pavaduotojas.
Kiti tokią tikimybę vertina skeptiškiau.
„Visi kiti regionai taip pat anksčiau susidurdavo su koronavirusais, juose yra lūšnynų ir vargingai gyvenančių žmonių, taip pat buvo skiepijama BCG vakcina. Panašu, kad mes, ko gero, turime atrasti veiksmingą daugybės veiksnių derinį, o ne vieną stebuklingą piliulę“, – aiškina Humphrey Karamagi, PSO Afrikos regiono skyriaus duomenų ir analizės komandos vadovas.
Samas Agatre Okuonzi iš Aruos regioninės ligoninės Ugandoje tvirtina, kad niūrioms prognozėms įtakos turėjo įsišakniję stereotipai, įskaitant ir mąstymą, jog žemynas yra neatsparus ligoms.
„COVID-19 sugriovė daugybę šališkų vaizdinių – ne tik apskritai, bet ir kalbant konkrečiai apie Afriką. Pandemijos eiga nesutapo su sukrečiančiomis prognozėmis“, – neabejoja specialistas.