BBC kol kas negali patikrinti šios informacijos.
Siras Abdulla (vardas, jo prašymu, pakeistas) papasakojo BBC, kad kelis šimtus 17–30 m. amžiaus vyrų, gyvenančių Turkijos ir prieš Basharo al Assado kariuomenę kovojančių karinių pajėgų kontroliuojamose teritorijose Sirijos šiaurėje, buvo užverbuoti su Turkijos kariuomenės ir Sirijos nacionalinės armijos žinia.
Praėjusį trečiadienį, likus keturioms dienoms iki kovų pradžios, juos nuskraidino į Azerbaidžaną ir apgyvendino netoli susirėmimų su armėnais linijos.
„Praėjusią savaitę Sirijos nacionalinės armijos Hamzos divizijos vadas Saifas abu Bakras pasiūlė jiems vykti į Azerbaidžaną saugoti pasienio karinių postų už 2000 dolerių per mėnesį atlyginimą“, – susirašinėjimo „messenger“ programa metu BBC pasakojo Abdulla.
„Nežinojau, kad ten teks kariauti“, – tikino BBC pašnekovas.
Jo teigimu, jau rugsėjo 27 d. jį su kolegomis išvežė prie priešakinės linijos, ten juos apšaudė, o keturi sirai žuvo. Bazėje, kur jie gyvena, Abdulla matė keliasdešimt kraštiečių kūnų ir apie 70 sužeistųjų.
BBC pašnekovas tvirtina, kad dauguma užsiverbavusių į Azerbaidžaną – ne mūšiuose su Basharo al Assado kariuomene užsigrūdinę kariai, o taikūs, kariauti nemokyti gyventojai, jie jau po pirmų netekčių pasiprašė namo, tačiau jų neišleidžia, grasina kalėjimu.
Pasak BBC šaltinio, iš arti esančio didelio Turkijos miesto Gaziantepo 250 iš jų atskraidino kariniais transporto lėktuvais į Azerbaidžaną.
Turkijos remiama Sirijos nacionalinė armija (SNA) – ginkluotos opozicijos struktūra, veikianti Sirijoje pilietinio karo metu, kurią sudaro dezertyrai iš Sirijos ginkluotųjų pajėgų ir savanoriai.
SNA, Turkija ir Azerbaidžanas oficialiai neigia, kad siuntė samdomų karių į Karabachą, ir vadina šiuos pranešimus armėnų propaganda.
„Turime 130 tūkst. karių ir 10 mln. gyventojų. Galime greitai padidinti šį skaičių (karių) iki 300 tūkst.“, – BBC sakė Azerbaidžano tarptautinių santykių analizės centro vadovas Džavidas Velijevas, norėdamas pagrįsi, kad Baku nereikia pagalbos iš Sirijos.
Be to, Dž. Velijevas priminė, kad Azerbaidžano valdžia iškėlė baudžiamąją bylą savo piliečiams, kurie išvyko kariauti į Siriją, o daugeliui grįžusių pateikti kaltinimai terorizmu.
„Kam Azerbaidžanui užsienio kariai iš Sirijos, kai jis stengiasi apsisaugoti nuo tų, kurie išvyko kariauti į Siriją, ir izoliuoti nuo jų visuomenę“, – pridūrė Dž. Velijevas.
Pranešimų apie sirus Karabache daugėja
Pastaruoju metu jau keli europietiški leidiniai rašė apie sirų karius, galimai Turkijos siunčiamus į Azerbaidžaną.
Visos publikacijos grįstos pačių tariamų samdomų karių – nepriklausomų šios informacijos patvirtinimų kol kas nėra.
Prancūzų žurnalistas Guillaume Perrier informaciniame ir politiniame žurnale „L‘Express“ pateikia tokią informaciją, kaip ir Turkijos BBC šaltinis – žurnalisto pašnekovo teigimu, Sirijos šiaurėje pasamdė apie 1000 karių ir nuo rugsėjo 18 d. juos nuskraidino į Azerbaidžaną.
Britų laikraštis „The Guardian“ pakalbino tris karius, jų teigimu, užverbuotus vykti į Azerbaidžaną.
Du broliai „The Guardian“ teigė, kad vieno proturkiško karinio darinio Afrine (miestas Sirijos šiaurėje, kontroliuojamas Turkijos) vadas dar rugsėjo 13 d. pažadėjo jiems darbą Azerbaidžane kažkokioje turkų apsaugos įmonėje.
Broliams, kurie paprašė neviešinti jų pavardės, sakė, kad Azerbaidžane jie ne kariaus, o saugos naftos ir dujų struktūros objektus, kažkokius stebėjimo postus ir uždirbs 1300 dolerių per mėnesį – dešimt kartų daugiau, nei jie gauna už karinę tarnybą Sirijoje.
Trečias „The Guardian“ pašnekovas sakė, kad rugsėjo 22 d. jį ir 150 savanorių iškvietė į Afriną ir liepė ruoštis į Azerbaidžaną, bet tą pačią dieną atšaukė įsakymą ir liepė laukti tolimesnių nurodymų.
Sirijos nacionalinė armija ir Azerbaidžanas šią informaciją neigia.
„Mūsų ginkluotųjų pajėgų sudėtis ir rezervas – daugiau nei pakankami“, – cituoja „Reuters“ Azerbaidžano prezidento patarėją Hikmetą Hadžijevą.
„Stebėtojams kyla klausimas – kam puikiai parengtai ir ginkluotai Azerbaidžano kariuomenei reikalinga Sirijos samdomų karių pagalba“, – iš dalies sutinka „The Guardian“.
Savo ruožtu Azerbaidžanas ir Turkija kaltina Armėniją, kad ji išsiuntė į Kalnų Karabachą kurdų karių iš Sirijos. Nepriklausomų šio teiginio patvirtinimų taip pat nėra.
„The Times“ pakalbino Sirijos nacionalinės kariuomenės karį iš Idlibo Mohammadą Mahmudą al Suranį – jis neslėpė savo vardo.
Pasak jo, apie 200 jo kolegų užsiverbavo į karą Karabache Azerbaidžano pusėje.
„Turkai nieko nevertė, bet jie kontroliuoja šį rajoną. Žmonės ten gyvena pusbadžiu, jie verbavo jaunus vyrus ir šeimų tėvus, kuriems desperatiškai reikia pinigų“, – leidiniui sakė M. M. al Suranis.
Anot jo, savanoriams pasakė, kad jie tiek saugos tiek objektus užnugaryje, tiek kariaus priešakinėse linijose.
Pats M. M. al Suranis galiausiai atsisakė skristi į Azerbaidžaną – nes nusprendė, kad nekariaus už azerbaidžaniečius, nes jie – šiitai, o prieš šios islamo atšakos šalininkus M. M. al Suranis kariavo gimtojoje Sirijoje.
„Reuters“ pabendravo su dviem kariais iš skirtingų ginkluotųjų grupuočių. Jų teigimu, juos turkai per Sirijos nacionalinės kariuomenės atstovus užverbavo Afrine į Karabacho karą.
Abu sakė agentūrai, kad jiems pažadėjo mokėti po 1500 dolerių per mėnesį – jiems tai didžiuliai pinigai. Pasak abiejų, buvo pažadėta, kad jie kažką saugos užnugaryje, o ne kariaus.
Agentūra bendravo su šiais dviem kariais praėjusią savaitę, prieš susirėmimų Karabache pradžią – tada jie sakė, kad juos planuoja siųsti į Azerbaidžaną rugsėjo 25 d., o vėliau ryšys su jais nutrūko.
Amerikiečių ekspertė Sirijos klausimais Elizabeth Curkov tviteryje ir interviu keliems leidiniams pasakojo, kad jai žinoma apie kelis sirus, užverbuotus vykti į Karabachą.
Jos teigimu, kol kas nėra patvirtinimų, kad jie tikrai bus siunčiami į Azerbaidžaną. Ji rašo galinti tik patvirtinti faktą, kad keliasdešimt proturkiškų grupuočių karių iš Sirijos šiaurės vakarų išvyko nežinoma kryptimi.
E. Curkov žiniomis, dauguma iš jų – SNA nariai.
E. Macronas kaltina Turkiją: peržengta raudona linija
Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl Kalnų Karabacho penktadienį tęsiasi nepaisant raginimų nutraukti ugnį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo Turkiją dėl numanomo džihadistų dislokavimo šio konflikto zonoje.
E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.
Kovose dėl etninių armėnų provincijos Kalnų Karabacho, kuris 10-e dešimtmetyje per įnirtingą karą atsiskyrė nuo Azerbaidžano, Ankara remia savo seną sąjungininką Baku.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho ruseno dešimtmečius, o sekmadienį kilusios naujos kovos yra intensyviausios per daugelį metų.
Patvirtinta, kad per naujausias kovas žuvo kone 200 žmonių, įskaitant daugiau kaip 30 civilių. Nuogąstaujama, kad kovos gali virsti visapusišku karu su keliais frontais ir įtraukti regiono galias Turkiją ir Rusiją.
Kovoms penktadienį tęsiantis šeštą dieną, Kalnų Karabacho separatistų vyriausybės Gynybos ministerija pranešė, kad žuvo dar 54 jos kariai.
Pranešime sakoma, kad po „palyginti ramesnės nakties“ kovos vyksta palei visą fronto liniją.
Azerbaidžano gynybos ministerija taip pat pranešė, kad kovos veiksmai tęsiasi. Abi šalys teigia, kad priešininkas patyrė didelių nuostolių.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) anksčiau atmetė derybų galimybę.
Visgi penktadienį Armėnija pareiškė esanti pasirengusi darbui su tarptautiniais tarpininkais, derantis dėl paliaubų su Azerbaidžanu ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jerevanas pasirengęs dirbti su Prancūzija, Rusija ir JAV, kaip tarpininkaujančiomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės šalimis, siekiant „atkurti paliaubų režimą“.
Rusija, JAV, Prancūzija ragina derėtis
Rusija ir Vakarų šalys spaudė tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti derybas, o Turkija demonstravo tvirtą paramą Baku ir kaltino Armėniją okupavus Azerbaidžano žemes.
E. Macronas Ankarą perspėjo ketvirtadienį per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje. Jis paragino „visas NATO partneres pripažinti, kad toks NATO narės elgesys egzistuoja“.
Bendrame ketvirtadienio kreipimesi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir E. Macronas paragino Armėnijos ir Azerbaidžano vadovus nedelsiant ir besąlygiškai atnaujinti derybas dėl padėties Kalnų Karabache sureguliavimo.
Rusija taip pat užsiminė, kad daro diplomatinių pastangų su Turkija pažangą. Pasak Maskvos, jos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Mevlutas Cavusoglu patvirtino, kad yra pasirengę „glaudžiam koordinavimui“ padėčiai stabilizuoti.
Jerevanas priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam buvusių sovietinių respublikų aljansui ir kaltina Turkiją tiesiogiai remiant Azerbaidžaną: dislokuojant orlaivius ir siunčiant samdinius iš Šiaurės Sirijos kovoti Kalnų Karabache.
Armėnija nuo sekmadienio patvirtino 158 savo karių ir 13 civilių žūtį. Azerbaidžanas nepranešė apie jokius žuvusius karius, bet sakė, kad per armėnų vykdytą apšaudymą žuvo 19 civilių.
Kalnų Karabacho paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano 10-o dešimtmečio pradžioje išprovokavo karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių. Tačiau Kalnų Karabacho nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Armėnija ir Kalnų Karabachas sekmadienį paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją, o Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų ugnies nutraukimo susitarimo.