Pirmadienį Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“), ES agentūra, besispecializuojanti užimtumo ir su darbu susijusių politikos rūšių srityje, paskelbė apklausos rezultatus. Paaiškėjo, kad nuo balandžio mėnesio pasitikėjimas ES gerokai išaugo ir dabar yra didesnis nei pasitikėjimas šalių vyriausybėmis, skelbia politico.eu.
Vadovaujantis studijos išvadomis, yra stiprus ryšys tarp pasitikėjimo ir finansinės pagalbos, t. y. „respondentai, kurie gavo finansinę paramą pandemijos metu, daug labiau pasitiki savo vyriausybe negu tie, kurių prašymas gauti paramą buvo atmestas“.
Vertinant 10 balų sistema, pasitikėjimo ES vidurkis nuo 4,6 balo (balandžio mėnesį) išaugo iki 5,1 balo (liepos mėnesį), o pasitikėjimo šalių vyriausybėmis vidurkis sumažėjo nuo 4,8 balo iki 4,6 balo.
Didžiausias pasitikėjimo ES augimas buvo užfiksuotas dviejose šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo koronaviruso: Italijoje pasitikėjimas padidėjo nuo 4,1 balo iki 5,2 balo, Ispanijoje – nuo 4 balų iki 5,1 balo. Tyrimo autoriai šį augimą sieja su ekonomikos gaivinimo planu, dėl kurio susitarė ES lyderiai, ir sako, jog pandemijos metu žmonės „galbūt yra labiau linkę tikėtis pagalbos ne tik iš savo vyriausybės“.
Kita vertus, Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje (šios šalys priklauso vadinamajam taupiajam ketvertui, pasisakiusiam už fiskaliai konservatyvesnį ES atsaką į pandemiją) pasitikėjimas ES ženkliai sumažėjo.
Apklausos rengėjai taip pat nurodė, kad nors jauni žmonės išreiškė mažesnį susirūpinimą dėl savo finansinės padėties, juos labiausiai paveikė apribojimai. Jie „jaučiasi labiau atskirti nuo visuomenės“ ir „dar neatsigavo nuo pandemijos sukeltų psichologinių traumų“.
Apklausa buvo atlikta balandžio–liepos mėnesiais visose ES valstybėse narėse, joje dalyvavo 91 753 žmonės. Pasitikėjimo tiek ES, tiek šalių vyriausybėmis augimas buvo nustatytas tik trijose šalyse: Ispanijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge. Pasitikėjimo ES ir šalių vyriausybėmis smukimas pastebėtas penkiose ES valstybėse narėse.
Verta paminėti, kad ankstesnių krizių metu, įskaitant 2008 metų finansinę krizę ar 2015 metų pabėgėlių krizę pasitikėjimas ES institucijomis smuko.