„Mūsų darbotvarkėje yra toks variantas. Taip pat yra variantas pasirašyti Armėnijos ir Kalnų Karabacho strateginio bendradarbiavimo susitarimą, yra galimybė pasirašyti bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje sutartį“, - sakė jis per susitikimą su Rusijos žurnalistais Jerevane.
Pasak Armėnijos premjero, variantai svarstomi, ir sprendimai bus priimami „priklausomai nuo kai kurių veiksnių“.
N. Pašinianas taip pat pareiškė, jog Armėnija kol kas neketina kreiptis į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) dėl padėties Karabacho konflikto zonoje.
Anot jo, Armėnija visais būdais užtikrins savo saugumą. „Su KSSO ar be KSSO – tai jau kitas klausimas. Mes svarstome visas galimybes užtikrinti savo saugumą priklausomai nuo situacijos ir bendro politinio konteksto“, - teigė N. Pašinianas.
Rugsėjo 27 d. oficialusis Baku pareiškė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos intensyviai apšaudo Azerbaidžano armijos pozicijas. Savo ruožtu Jeravanas paskelbė, jog Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kalnų Karabacho kryptimi ir apšaudo nepripažintos respublikos gyvenvietes, taip pat ir jos administracinį centrą Stepanakertą. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Armėnijos valdžia paskelbė karinę padėtį ir atsargos kariškių mobilizaciją. Azerbaidžanas taip pat nusprendė įvesti karinę padėtį visoje šalies teritorijoje.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.