Rusija ragina Turkiją padėti numalšinti Armėnijos ir Azerbaidžano karinį konfliktą.
„Bet kokie pareiškimai apie karinę paramą ar karinę veiklą būtinai į ugnį įlies dar žibalo“, – antradienį pareiškė oficialus Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija viliasi, kad visos šalys, ir „ypač tokios partnerės kaip Turkija“, padarys viską, kad įtikintų konfliktuojančias šalis nutraukti agresiją, teigia jis.
D. Peskovo komentarai nuskambėjo neilgai trukus po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo „visokeriopą“ Turkijos paramą savo sąjungininkui Azerbaidžanui jo karinėje kampanijoje prieš Armėnijos pajėgas dėl ginčytinos teritorijos Kalnų Karabache.
R. T. Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad tarptautinėms deryboms „jau 30 metų nepavyksta išspręsti šios problemos“.
Nepaisant to, kad V. Putino atstovas pirmadienį paragino abi šalis „nedelsiant nutraukti“ smurtą ir atnaujinti derybas dėl ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos, Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas visiškai pritarė savo sąjungininko Azerbaidžano karinei kampanijai.
„Atėjo metas užbaigti krizę, prasidėjusią okupavus Kalnų Karabachą“, – pabrėžė R. T. Erdoganas kalbėdamas Stambule. Tarptautinės derybos „30 metų nesugebėjo išspręsti šios problemos“, – pridūrė jis.
Susidūrimai Kaukazo regione, besiribojančiame su Rusija ir Turkija, dar labiau padidina įtampą, kylančią dėl šalių konfliktų Sirijoje ir Libijoje. Nepaisant JAV, Rusijos ir Prancūzijos dešimtmečius trunkančio tarpininkavimo siekiant išspręsti konfliktą, kovos atsinaujino po to, kai 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai armėnai iš Azerbaidžano perėmė Kalnų Karabacho ir septynių aplinkinių rajonų kontrolę.
Rusija sudarė dvišalės gynybos paktą su Armėnija ir įsteigė respublikoje savo karinę bazę, tuo tarpu Azerbaidžanas praėjusį mėnesį surengė plataus masto bendras karines pratybas su Turkijos pajėgomis. Turkija uždarė savo sieną su Armėnija 1993 m., išreikšdama palaikymą Azerbaidžanui dėl Kalnų Karabacho.
Nors ankstesni mūšiai truko tik kelias dienas, kovojama buvo tankais, lėktuvais ir artilerija – šis mastas atrodo didžiausias nuo tada, kai Rusija tarpininkavo 1994 m. paliaubose, kad sustabdytų karą, per kurį žuvo maždaug 30 000 žmonių, o daugiau nei milijonas liko be pastogės.
Krizė vėl pradėjo daryti spaudimą Turkijos lirai ir Rusijos rubliui, nes kyla susirūpinimas dėl to, kad abi valstybės gali būti įtrauktos į konfliktą. Lira rekordiškai nusmuko, o rublis prekiavo beveik silpniausiai nuo koronaviruso panikos piko prieš šešis mėnesius.
Regione vyksta svarbūs energetikos ir transporto projektai, jungiantys Centrinę Aziją su Europa ir aplenkiantys Rusiją. Tarp jų – JAV remiamas Pietinis dujų koridorius ir „BP Plc“ valdomas naftotiekis, esantis vos 50 kilometrų atstumu nuo konflikto zonos ir kasdien iš Baku į Turkijos Ceihaną galintis eksportuoti net 1,2 milijono barelių.
Nors naftotiekis nebuvo paliestas ankstesnių konfliktų metu, jis gali nukentėti pasikeitus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Turkijos solidarumas su Azerbaidžanu „nėra netikėtas dėl etninių ryšių“, pirmadienį telefonu sakė Ankaros Ekonominės politikos tyrimų fondo strategas Nihatas Ali Ozcanas. „Turkija galėtų tiekti karinę techniką ir ekspertizę, tačiau greičiausiai ji ir toliau vengs įtampos eskalavimo“, – sakė jis.
Turkija ir Rusija neįsitrauks, tačiau vaidins esminį vaidmenį suvaldant kovas, paaiškino Maskvoje įsikūrusi Rusijos ir Turkijos ryšių ekspertė Elena Suponina. „Erdoganas ir Putinas tai aptars ir galiausiai pasieks susitarimą“, – sakė ji.
„Nepaprastai pavojinga“
Kinija, Europa ir JAV paragino sustabdyti karinius veiksmus. Atnaujintos kovos yra „nepaprastai pavojinga plėtra“, pirmadienį žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį telefonu paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius atkurti paliaubas.
Vis dėlto ženklų, kad į raginimus būtų atsižvelgta, beveik nėra.
Nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos gynybos ministerija pranešė, kad nuo mūšio pradžios sekmadienį žuvo 58 armėnų kariai ir du civiliai, o jos pačios pajėgos smogė 43 azerų tankams, keturiems sraigtasparniams ir 36 dronams. Buvo susigrąžinta daugelis pirminių susirėmimų metu prarastų pozicijų, teigė Arayikas Harutyunyanas, Kalnų Karabacho prezidentas.
Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos sunaikino 22 armėnų tankus ir kitus šarvuočius, 15 oro gynybos sistemų ir 18 dronų. Ji pripažino praradusi karių, tačiau neatskleidė tikslaus skaičiaus, taip pat pranešė apie šešias civilių žūtis ir patvirtino, kad azerų pajėgos užėmė teritoriją į šiaurę nuo Kalnų Karabacho.
Karo padėtis
Nepaisant raginimo skelbti paliaubas, Rusija kol kas greičiausiai liks nuošalyje, perspėdama Armėniją, „kad antirusiška politika gali vesti prie visiško paramos sustabdymo“, kadangi 2018 m. buvo nušalintas Kremliui palankus lyderis, sakė Maskvoje įsikūręs analitikas Arkadijus Dubnovas.
Abi konflikto šalys niekada nėra pasirašiusios taikos susitarimo. Armėnija teigia, kad turėtų būti gerbiama Kalnų Karabacho armėnų daugumos teisė į apsisprendimą, o Azerbaidžanas tvirtina, kad turi būti gerbiamas jo teritorinis vientisumas.
Armėnija ir Azerbaidžanas paskelbė karo stovį ir rezervistų mobilizaciją.
Tai „yra karas prieš mūsų nepriklausomybę, laisvę ir orumą“, per televiziją į tautą kreipėsi Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. „Armėnijos žmonės šiam karui yra pasirengę“, – sakė jis.
Azerbaidžano pajėgos „kovoja mūsų žemėje ir neturi teisių į niekieno žemę“, pabrėžė prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį per valstybinę televiziją transliuotoje kalboje. „Mes laimėsime, nes mūsų tikslas teisingas.“
