Rusija, vis labiau nerimaudama dėl Baltųjų rūmų be Donaldo Trumpo perspektyvos, mėgina išsiaiškinti, kiek tai paveiktų visą eilę jautrių sričių, nuo branduolinių ginklų iki santykių su Kinija, energijos išteklių eksporto, sankcijų ir didelio masto pasaulinių konfliktų, teigia šaltiniai, susipažinę su situacija. Nors tik saujelė analitikų įžvelgia santykių pagerėjimo perspektyvų, jeigu D. Trumpas būtų perrinktas, Joe Bidenas greičiausiai būti blogoji žinia Rusijai, sakė artimi Rusijos vadovybės šaltiniai.

Anot JAV pareigūnų, kai ant kortos pastatyta itin daug, Rusija jau dabar kišasi į rinkiminę kampaniją. Tačiau dabar situacija kitokia nei 2016-aisiais, kai D. Trumpo pergalė nustebino net jo rėmėjus Maskvoje.

JAV politika tapo tokia poliarizuota, jog Rusijai nėra didelės būtinybės kištis ir mėginti atrasti naujų ginčytinų svertų, teigia vienas aukšto rango britų žvalgybos pareigūnas. Vis dėlto Rusija vykdo „labai aktyvią“ kampaniją, kuria siekiama apjuodinti J. Bideną ir pasėti nesantaiką JAV politinėje scenoje, praėjusią savaitę sakė FTB direktorius Christopheris Wray.

Pasak Glebo Pavlovskio, buvusio Kremliaus patarėjo, Rusijos valdžia dar „nenurašė“ Donaldo Trumpo. „Neaišku, kokią pagalbą jie gali pasiūlyti D. Trumpui, bet jie jam ją suteiktų, jei tai neišprovokuotų didelio skandalo, – sakė jis. – Jie nenori sukelti bumerango efekto.“

JAV lyderis palengvina Rusijai užduotį, pasitelkdamas savo informacinio karo priemones, įskaitant ir nuolatinius tvirtinimus, esą balsavimo paštu sistema atvers galimybę didelio masto sukčiavimams, – tokiai nuomonei antrina ir Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Rusijos pareigūnai atmeta tvirtinimus, kad jie kišasi į rinkimus – esą to jie nedarė ir 2016-aisiais. Be to, Maskvos pradinis susižavėjimas D. Trumpu blėsta. Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „rusofobija“ JAV valdžios aparate nesikeis, kad ir kas taptų Baltųjų rūmų šeimininku.

Vis dėlto abiejų kandidatų priešingybė yra stulbinanti. Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad Kinija ir balsavimas paštu yra didesnės grėsmės nei Rusija, tuo tarpu J. Bidenas tvirtina priversiantis Maskvą sumokėti už kišimąsi į rinkimus, vadindamas Rusija „oponente“.

Tuo pat metu santykiuose su Vokietija ir Prancūzija kaista įtampa dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, ir jeigu D. Trumpas pralaimėtų, labai tikėtina, kad šiuos santykius sukaustys gilus įšalas.

„Jeigu J. Bidenas bus išrinktas, mes susidursime su Vakarų konsolidacija antirusiškoje platformoje“, – sakė Andrejus Kortunovas, Kremliaus įsteigtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas.

Naujų Vakarų sankcijų Rusijai perspektyva paskatino Rusijos rublio smukimą iki žemiausio lygio nuo balandžio. Ir nors šalies ekonomika šiais metais, įvedus COVID-19 karantiną, pastebimai susitraukė, Kremlius atsargiai išlaidavo, toliau taupiai leisdamas šimtus milijardus dolerių atsargas, kurias kaupė juodai dienai, tai yra galimoms būsimoms krizėms.

Kremliaus priešiškumas J. Bideno atžvilgiu nėra naujiena. Tereikia prisiminti 2011 metus, kai jis lankėsi Maskvoje kaip viceprezidentas ir pareiškė opozicijos lyderiams, kad, jo nuomone, Vladimiras Putinas neturėtų dar kartą balotiruotis į prezidento postą. Pasak vieno Kremliui artimo šaltinio, toks akibrokštas neliko užmirštas. Pagal šiais metais patvirtintas Konstitucijos pataisas, V. Putinas galės likti valdžioje iki 2036-ųjų.

Rusijos vadovybė džiaugiasi galimybe atsirevanšuoti Vašingtonui po dešimtmečius trukusių, anot Kremliaus, kartais primityvių pastangų manipuliuoti Rusijos politika, teigia vienas šalies valdžiai artimas šaltinis.

Bet „Facebook“ ir kitos socialinės žiniasklaidos bendrovės imasi aktyvesnių priemonių dezinformacijai sustabdyti, šalindama paskyras, susijusias su Kremliumi. Kiek anksčiau rugsėjį „Microsoft“ pranešė nustačiusi ir sustabdžiusi Rusijos pastangas įsilaužti į lobistinės įmonės, bendradarbiaujančios su J. Bideno kampanija, duomenų bazes. Tuo tarpu JAV iždo departamentas paskelbė sankcijų dėl kišimosi į rinkimus ukrainiečių politikui – anot jo, Rusijos agentui, – už mėginimus apjuodinti J. Bideną tariama korupcija, susijusia su jo sūnaus verslu Ukrainoje.

„Rusai neturi didelių paskatų sustabdyti savo vykdomą informacinę kampaniją, – teigia Michaelas Danielis, anksčiau dirbęs kibernetinio saugumo koordinatoriumi Baltuosiuose Rūmuose, vadovaujant tiek Barackui Obamai, tiek Donaldui Trumpui, ir šiuo metu vadovaujantis „Cyber Threat Alliance“ organizacijai. – Ir aš nemanau, kad jie būtų labai suinteresuoti žengti žingsnį, kuris paskatintų Jungines Valstijas imtis dar ryžtingesnių atsakomųjų priemonių.“

Fiona Hill, ėjusi Nacionalinio saugumo tarybos Europos ir Rusijos skyriaus vyresniosios direktorės pareigas iki 2019 metų, teigia, kad Kremliaus viduje atsiranda nesutarimų dėl to, ar protinga tęsti „purvinų triukų“ kampaniją, kuri davė prieštaringų rezultatų ir kurios nauda dabar gali būti dar mažesnė.

Viena vertus, Rusijos įtakos darymo veikla 2016 metais pranoko didžiausius Kremliau lūkesčius. Vienpolio pasaulio su dominuojančiomis Jungtinėmis Valstijomis, kurį daug metų koneveikia V. Putinas, nebėra. Amerikos pasaulinė lyderystė, NATO, Europos Sąjunga ir institucijų bei aljansų struktūra, kurią sukūrė JAV po Antrojo pasaulinio karo, patyrė smūgį. „Šiuo aspektu, oho, taip, planas viršytas su kaupu“, – sakė F. Hill.

Tuo pat metu, įstrigus mėginimų sabotuoti rate, demokratija atsieina brangiai. „Jie prarado ištisą JAV politinę klasę ir politizavo santykius tokiu mastu, jog bendra JAV-Rusijos santykių ateitis dabar priklauso nuo to, kas laimės lapkritį“, – sakė F. Hill.