Armėnijos gynybos ministerijos pareigūno teigimu, „naktį tęsėsi intensyvūs susirėmimai“, o Gynybos ministerijos atstovai regione patvirtino, kad žuvo dar 15 kariškių. Bendras žuvusiųjų skaičius nuo sekmadienio, kai prasidėjo susirėmimai, jau siekia 39.
Armėnija ir Azerbaidžanas į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, nuo Azerbaidžano atsiskyrusio ir Armėnijos remiamo separatistinio regiono, yra įsitraukusios nuo dešimto dešimtmečio pradžios. Aukų pareikalavusių susirėmimų jau buvo 2016 m. bei kiek anksčiau šiemet.
Baku pranešė apie tolesnį puolimą. Azerbaidžano pajėgos „apšaudo priešus artilerija, rengia antskrydžius ir perėmė kelias strategines pozicijas Talyšų kaime“, skelbė Azerbaidžano gynybos ministerija ir pranešė, jog „priešas traukiasi“.
Abi šalys taip pat pranešė, kad yra žuvusių civilių.
„Mes pavargę nuo Azerbaidžano grasinimų, kovosime iki mirties, kad kartą ir visiems laikams išspręstume šią problemą“, – Jerevane naujienų agentūrai AFP sakė 36 metų Artakas Bagdasarianas, kuris pridūrė laukiantis, kol bus pašauktas į armiją.
Kalnų Karabacho separatistai pranešė, kad žuvo viena armėnė ir vaikas, o Baku paskelbė, kad nuo armėnų separatistų ugnies žuvo azerų šeima.
Azerbaidžanas paskelbė užėmęs strateginės reikšmės kalną Kalnų Karabache, padedantį kontroliuoti transporto jungtis tarp Jerevano ir šio anklavo.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas savo ruožtu sakė, kad Kalnų Karabacho sukilėlių pajėgos nukovė „maždaug 200 azerų karių ir sunaikino 30 priešo artilerijos vienetų bei 20 dronų“.
„Visuotinis karas“
Kovos tarp musulmoniško Azerbaidžano ir krikščioniškos Armėnijos gali įtraukti svarbias regiono žaidėjas Rusiją ir Turkiją.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paragino pasaulio galias užkirsti kelią Ankaros įsikišimui. „Esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio“, – perspėjo jis.
Prancūzija, Vokietija, Italija ir Europos Sąjunga skubiai paragino „nedelsiant nutraukti ugnį“, o popiežius Pranciškus meldėsi dėl taikos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ ir „griežtai paragino skubiai nutraukti karo veiksmus“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat sakė, jog yra „itin susirūpinęs“ dėl atsinaujinusių karo veiksmų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano Karabacho regione ir paragino šalis nutraukti kovas bei grįžti prie derybų.
JAV valstybės departamentas paskelbė susisiekęs su Armėnija ir Azerbaidžanu, ir „paraginęs abi šalis tuojau pat nutraukti karo veiksmus, pasinaudoti esamais tiesioginiais komunikacijos ryšiais tarp jų, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsinaujinusias kovas aptarė su N. Pašinianu ir paragino „nutraukti karo veiksmus“.
Tačiau Azerbaidžano sąjungininkė Turkija dėl kovų atsinaujinimo apkaltino Jerevaną ir pažadėjo Baku savo „visišką paramą“.
„Turkijos žmonės, kaip visada, palaikys mūsų azerus brolius visomis išgalėmis“, – tviteryje pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Kalnų Karabacho lyderis A. Arutiunianas sakė, kad Turkija siunčia į kovas samdinių ir karo lėktuvų. Jis pridūrė: „Karas jau... [išplito] už Karabacho ir Azerbaidžano konflikto ribų.“
Azerbaidžanas kaltino Armėnijos pajėgas pažeidus ugnies nutraukimą ir sakė pradėjęs kontrpuolimą „gyventojų saugumui užtikrinti“, kurio metu naudojami tankai, artilerijos raketos, karo aviacija ir dronai.
Komendanto valanda, karo padėtis
Anksčiau per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pažadėjo nugalėti Armėnijos pajėgas.
„Mūsų reikalas yra teisingas, pergalė bus mūsų“, – sakė jis, atkartodamas garsų Rusijos Antrojo pasaulinio karo šūkį.
„Karabachas yra Azerbaidžanas“, – pareiškė jis.
Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.
Armėnija sakė, kad Azerbaidžanas atakavo civilių gyvenamas vietas Kallnų Karabache, įskaitant pagrindinį miestą Chankendi.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad buvo pranešimų apie žuvusius ir sužeistus žmones. „Padaryta didelė žala daugeliui namų ir civilinei infrastruktūrai“, – sakoma pranešime.
Etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku paveržė per 10-ojo dešimtmečio karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių.
Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.
Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip „Minsko grupė“ tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.
Fronto linijos bombardavimas
„Esame per žingsnį nuo didelio masto karo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Olesia Vartanian iš analitinio centro „International Crisis Group“.
„Viena pagrindinių dabartinės eskalacijos priežasčių yra kokio nors aktyvaus tarptautinio tarpininkavimo nebuvimas“, – sakė ji.
Sekmadienį ryte Azerbaidžanas pradėjo bombardavimą palei Kalnų Karabacho fronto liniją, taip pat ir civilinių taikinių bei taikinių Chankendi mieste, nurodė Kalnų Karabacho prezidentūra.
Separatistų Gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė keturis azerų sraigtasparnius ir 15 dronų, tačiau Baku tai paneigė.
Liepos mėnesį per intensyvius susirėmimus palei abiejų valstybių tarpusavio sieną už kelių šimtų kilometrų nuo Kalnų Karabacho žuvo mažiausiai 17 karių iš abiejų šalių.
Per didžiausius ankstesnius pastarųjų metų susirėmimus Kalnų Karabache 2016 metų balandį žuvo maždaug 110 žmonių.
Pirmadienį ryte Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Armėnijos kariuomenė intensyviai apšaudo Azerbaidžano Tartaro miestą.
„Priešas tikslingai taikosi į civilius asmenis ir civilinius objektus. Apšaudydama taikius Tartaro miesto gyventojus Armėnija vėl šiurkščiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir pasitelkia prieš civilius asmenis nukreiptas teroristines priemones“, – sakoma pareiškime.
Dokumente taip pat teigiama, kad ginčijamame Kalnų Karabache dislokuoti azerų kariai nekariauja su taikiais gyventojais ir „terengia kontratakas pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian savo ruožtu nurodė, kad Azerbaidžano armija pirmadienį ryte atnaujino karo veiksmus Kalnų Karabacho konflikto zonoje, o Armėnijos pajėgos imasi atitinkamų priemonių.
„Priešininkas patyrė daug nuostolių“, – feisbuke parašė atstovė.
JAV ragina nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache
Jungtinės Valstijos prisijungė prie kitų šalių ir organizacijų ir paragino Armėnija bei Azerbaidžaną nutraukti kruvinus susirėmimus, kurie pratrūko ilgus dešimtmečius vykstančiame ginče dėl Armėnijos remiamo nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono.
JAV Valstybės departamentas teigė susisiekęs su abejomis šalimis, kad „paragino abi puses nedelsiant nutraukti susirėmimus, pasinaudoti veikiančiomis komunikacijos linijomis siekiant išvengti tolesnės eskalacijos ir vengti kenksmingos retorikos ir veiksmų“.
Ilgamečiai priešai Armėnija ir Azerbaidžanas viena kitą kaltino dėl sekmadienį prasiveržusio kraujo praliejimo, kuomet žuvo mažiausiai 23 žmonės. Į konfliktą taip pat gali įsitraukti Rusija ir Turkija.
„Jungtinės Valstijos mano, kad užsienio šalių dalyvavimas konflikte visiškai nepadėtų, o tik padidintų įtampą regione“, – sakoma JAV pranešime.
Didžiausi susirėmimai nuo 2016 m. paskatino kalbas apie atsinaujinantį karą Kalnų Karabache.
Nedelsiant nutraukti karinius veiksmus paragino ir Jungtinės Tautos, Prancūzija, Vokietija, Italija ir ES.