63 metų prezidentas patvirtino pataisas, numatančias aukštųjų parlamento rūmų sukūrimą. Naujųjų rūmų vadovas gautų laikinojo prezidento įgaliojimus, jeigu valstybės vadovas negalėtų vykdyti savo pareigų.
Manoma, kad pagrindinis pretendentas vadovauti senato tipo institucijai yra G. Berdymuchamedovo sūnus Serdaras, kuriam tokiu būdu atsivertų kelias paveldėti valstybės vadovo postą.
G. Berdymuchamedovas pažadėjo, kad nauja įstatymų leidimo institucija „pakylės demokratinių institucijų veiklą į naują lygmenį“ ir pareiškė, kad įstatymų leidėjai į pertvarkytą parlamentą bus renkami kitais metais, įsigaliojus konstitucijos pataisoms.
Posėdyje, į kurio dalyvius G. Berdymuchamedovas kreipėsi per telekonferenciją, šioms pataisoms jau pritarė dabartinis Turkmėnijos parlamentas ir aukščiausioji įstatymų leidžiamoji institucija – Chalk Maslachaty (Liaudies Taryba).
Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos ekspertės Annette Bohr teigimu, dauguma analitikų „deda statymus, kad šis postas galiausiai atiteks Serdarui“ – ministrui ir įstatymų leidėjui, kurio kilimą valdžioje ji pavadino žaibišku.
Tačiau ekspertė pareiškė nemananti, kad šis pertvarkymas gali turėti įtakos šios autoritarinės valstybės valdymui, kai visos institucijos, įskaitant parlamentą, nepalenkiamai lieka lojalios G. Berdymuchamedovui.
„Tai primena knygų perkėlimą iš vienos vietos į kitą lentynoje, kai akivaizdu, kad vyriausybė turėtų vykdyti kur kas labiau reikalingas reformas, kad išgelbėtų savo silpną ekonomiką“, – A. Bohr sakė naujienų agentūrai AFP.
Serdaras Berdymuchamedovas, kuriam antradienį suėjo 39 metai, šiuo metu yra pramonės ir statybų ministras, taip pat parlamento narys ir Nacionalinės kinologų draugijos pirmininkas.
„Valandas laukti eilėse“
G. Berdymuchamedovas penktadienį pakiliu tonu kalbėjo apie šalies ekonomiką, nors užsienio žmogaus teisių grupės griežtai perspėja dėl, kaip pranešama, maisto trūkumo šioje izoliuotoje šalyje.
Kalbėdamas prieš pat balsavimą dėl pataisų, kurios nesulaukė jokio pasipriešinimo, prezidentas pripažino, kad koronaviruso pandemija turėjo įtakos visų šalių ekonomikoms, bet patikino, kad Turkmėnija turi dideles finansines atsargas.
Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė nepripažįsta ilgalaikio maisto produktų trūkumo, kurį dar labiau apsunkino pandemija. Remiantis HRW, žmonėms tenka „valandas laukti eilėse, bandant nusipirkti įperkamesnių maisto produktų“.
Nors dažnai laukiantiesiems tenka grįžti tuščiomis rankomis, nurodė HRW.
Turkmėnija, iš pradžių ignoravusi koronaviruso pandemiją ir rengusi įvairius masinius renginius, dabar paskelbė karantiną, sustabdė keleivinių traukinių eismą ir uždarė parduotuves bei restoranus.
Tačiau šalis iki šiol neigia, kad joje yra koronaviruso atvejų, nors Pasaulio sveikatos organizacijos delegacija liepą išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie plaučių uždegimo atvejų protrūkius.
Režimas taip pat negaili išlaidų naujiems projektams. Naujausias iš jų – statomas naujas bevardis miestas Ahalo provincijoje, iš kur kilusi prezidento šeima. Statybos vyksta nepaistant angliavandenilinių energijos išteklių, sudarančių 90 proc. šalies eksporto, kainų kritimo.
Vasario mėnesį G. Berdymuchamedovas sakė, kad šiam naujam projektui vyriausybė įsipareigojo skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių. Vienas vyriausybę palaikančios sąjungos vadovas šį būsimą miestą pavadino „miestu amžiams“.
Buvęs odontologas ir sveikatos apsaugos ministras G. Berdymuchamedovas savo šalyje neturi jokios opozicijos. Jis puikuojasi jį šlovinančiais pranešimais vietos žiniasklaidoje ir džiaugiasi jį primenančio raitelio auksine statula.
Tačiau pasaulyje bunda turkmėnų diaspora, atsiranda opozicijos judėjimų, o prie šalies ambasadų JAV ir Turkijoje šiemet buvo surengta demonstracijų.
Visgi Nyderlanduose gyvenantis ir naujienų svetainei „Turkmen.news“ vadovaujantis Ruslanas Miatijevas sakė, kad mažai žinoma apie užsienyje gyvenančios opozicijos tikslus ir jai priklausančias asmenybes.
„Jie stato ant vienos kortos – jie žino, kad gyventojai yra pavargę nuo šito režimo, maisto trūkumo, pinigų trūkumo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.