Paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas M. Gorbačiovas įdėmiai seka įvykius Baltarusijoje, skelbia rbc.ru. Šį faktą jis atskleidė portalui „Podjom“.

„Mano gerbiama respublika ir baltarusiai, kuriuos myliu. Apie juos žinau daug, dar nuo tada, kai jie atvažiuodavo užsidirbti į Stavropolio kraštą. Šaunuoliai baltarusiai! Dabar jie turi charakterį. Tai labai gerai. Įdėmiai seku. Šiandien praneša tai, kas nutiko vakar. Kas čia per velniava. Manau, kad visko nuslėpti nepavyks: kas vyko tomis dienomis ir ar bus nauji rinkimai. Aiškėja nepaprastai svarbūs dalykai. Bet dar reikia nemažai pasistengti. Viskas dabartinio jaunimo rankose“, – sakė jis.

Be to, M. Gorbačiovas, komentuodamas informaciją, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, pareiškė, jog atėjo laikas premiją įteikti ne „po blatu“, bet už nuopelnus.

„Tai – rimta problema. Manau, kad laikai, kai premija būdavo skiriama naudojantis pažintimis ar velnias žino kokiu būdu, visgi praėjo. Dabar gaus tie, kurie išsiskyrė“, – pažymėjo M. Gorbačiovas.

Vis dėlto jis neįvardijo asmenų, kurie, jo manymu, yra verti gauti Nobelio taikos premiją.

„Nežinau, esu atitolęs nuo tų reikalų, todėl nenoriu sakyti jokių pavardžių. Juk žinau, kaip žmonės gali sureaguoti“, – pridūrė paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas.

Apie tai, kad V. Putinas nominuotas Nobelio premijai, ketvirtadienį pranešė „Ria Novosti“. Rusijos prezidentą nominavo jo patikėtinis, rašytojas Sergejus Komkovas.

V. Putinas nominuotas tuo metu, kai jį krečia daugybė įtarimų – nuo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo „Novičiok“ grupei priklausančia medžiaga iki kišimosi į Baltarusijos reikalus.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gynėsi esą nominacija su Kremliumi nesusijusi.

Pagal Nobelio fondo nuostatus, kandidatus gali teikti įvairių šalių nacionalinių parlamentų ir vyriausybių nariai, tarptautinių teismų nariai, universitetų rektoriai, socialinių mokslų, istorijos, filosofijos, teisės ir teologijos profesoriai, taikos ir vidaus politikos mokslinių tyrimų institutų direktoriai, Nobelio taikos premijos laureatai, Nobelio taikos premiją pelniusių organizacijų tarybų nariai, esami ir buvę Nobelio komiteto nariai ar patarėjai. Nobelio taikos premiją yra pelnę du rusai: 1975-aisiais ja buvo apdovanotas disidentas Andrejus Sacharovas, o 1990 metais – buvęs Sovietų Sąjungos lyderis M. Gorbačiovas.

Šiemet grupė mokslininkų pasiūlė rusų opozicionieriui Aleksejui Navalnui skirti 2021 metų Nobelio taikos premiją. Apie tai pranešė Rutgerso universiteto Jungtinėse Valstijose profesorius sociologas Sergejus Jerofejevas.

Rugpjūtį Baltarusijoje prasidėjus protestams, M. Gorbačiovas laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ sakė manantis, kad Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis į darbo žmones ganėtinai pavėluotas.

„Tikėdamasis sulaukti palaikymo A. Lukašenka kreipėsi į pramonės įmonių darbuotojus, tačiau, atrodo, per vėlai“, – pareiškė M. Gorbačiovas.

Jis užsiminė, kad prieš SSRS žlugimą taip pat kreipėsi į darbininkus.

„Deja, reikalingos paramos nejutau. Vis dėlto versti atsakomybės darbininkams nesu linkęs“, – kalbėjo buvęs lyderis. M. Gorbačiovas paminėjo, kad SSRS prezidento postą paliko savanoriškai.

„Pasitraukiau, bet tik todėl, kad būtų išvengta susiskaidymo ir karo šalies viduje“, – nurodė jis ir pridūrė, kad šis žingsnis iš tiesų užkirto kelią kraujo praliejimui ir pilietiniam karui.

„Tai ir yra svarbiausia, tik ne visi šitai supranta“, – sakė M. Gorbačiovas. Jis taip pat sakė, kad stebėdamas dabar Baltarusijoje vykstančias protesto akcijas „įžvelgia užsienio įtaką“.

Autoritarinio lyderio A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Europos Sąjunga atsisakė pripažinti A.Lukašenką kaip teisėtą Baltarusijos prezidentą, nes rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai ir trečiadienį vykusi slapta jo inauguracija nebuvo demokratiškai legitimūs, pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Slapta A. Lukašenkos inauguracija trečiadienį sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, o Baltarusijoje prasidėjo naujos masinės demonstracijos prieš A. Lukašenkos valdžią.

„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis, pridurdamas, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi.