V. Putinas spėjo, kad Kovos su korupcija fondo įkūrėjas tyčia galėjo apsinuodyti „Novičiok“. Kodėl A. Navalnas galėjo taip pasielgti, V. Putinas jokios priežasties nenurodė.

„Le Monde“ teigimu, V. Putinas šią nuomonę išsakė telefonu kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu E . Macronu. Jie bendravo rugsėjo 14 d. Viena iš pokalbio temų buvo A. Navalno apnuodijimas, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje.

„Le Monde“ skelbia, kad V. Putinas paniekinamai atsiliepė apie A. Navalną, laikydamas jį „eiliniu internetiniu kurstytoju, kuris anksčiau simuliavo ligą“.

Rusijos vadovas sakė, jog opozicionierius vykdė nusikaltimus ir naudojo Kovos su korupcija fondą valdininkams šantažuoti, teigiama straipsnyje.

Aleksejus Navalnas
Foto: Instagram

Remiantis „Le Monde“ informacija, V. Putinas pažymėjo, kad „Novičiok“ yra ne tokia sudėtinga medžiaga, kaip manoma.

Rusijos prezidentas paaiškino, jog oficialaus tyrimo dėl A. Navalno apnuodijimo nebuvo todėl, kad Rusijos specialistai negauna Vokietijoje ir Prancūzijoje atliktų tyrimų rezultatų, nors prancūzams oficiali užklausa buvo pateikta.

Taip pat V. Putinas pasiūlė nagrinėti kitas galimas apnuodijimo versijas, įskaitant susijusią su Latvija, kur gyvena vienas iš nuodingosios medžiagos kūrėjų.

Kaip praneša „Le Monde“, E. Macronas nedelsdamas atmetė „latvišką pėdsaką“ ir versiją, kad A. Navalnas apsinuodijo pats.

Telefoninį pokalbį laikraštis pavadino „kurčiųjų pokalbiu“.

Apie tai, kad pokalbis tarp Paryžiaus ir Maskvos įvyko, rugsėjo 14 d. skelbė ir Eliziejaus rūmai, ir Kremlius.

Eliziejaus rūmai tuomet pranešė, kad E. Macronas paragino savo Rusijos kolegą V. Putiną nedelsiant išaiškinti pasikėsinimą nužudyti opozicijos veikėją A. Navalną, prancūzų testams patvirtinus, kad prieš jį buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga iš „Novičioko“ grupės.

Kalbėdamas su V.Putinu telefonu E. Macronas sakė, kad „būtina neatidėliojant paaiškinti šio pasikėsinimo nužudyti aplinkybes ir (nustatyti), kas yra atsakingas“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

E. Macronas taip pat informavo V.Putiną, kad Prancūzijos savarankiškas tyrimas patvirtino Vokietijos išvadas, jog A. Navalnas buvo apnuodytas medžiaga iš „Novičioko“ grupės, „pažeidžiant tarptautines cheminio ginklo panaudojimo normas“.

Tuo metu Kremlius pranešė, jog V. Putinas pokalbyje su E. Macronu pasmerkė „nepagrįstus“ kaltinimus dėl A. Navalno apnuodijimo.

V.Putinas pabrėžė, kad nedera kelti „niekuo nepagrįstų kaltinimų Rusijai“, sakoma Kremliaus pranešime. Vokietijos vyriausybė anksčiau pirmadienį nurodė, jog Prancūzijos ir Švedijos laboratorijose atlikti tyrimai patvirtino jos išvadas, kad A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičioko“ grupei priklausančia medžiaga.

Pastaraisiais metais E. Macronas vedė draugiškų santykių atkūrimo su Rusija politiką, ypač siekdamas kuo greitesnio konflikto Ukrainoje užbaigimo, nors ši prezidento strategija stebino kai kurias Prancūzijos sąjungininkes Europos Sąjungoje. Tačiau apžvalgininkai sako, kad Vokietijoje vis dar gydomo A. Navalno apnuodijimas praėjusį mėnesį sudavė stiprų smūgį Maskvos ir Paryžiaus santykiams.

Nuo krizės pradžios Prancūzija palaikė griežtą savo sąjungininkės Vokietijos retoriką, Berlynui perspėjus, kad įtarimai dėl šio apnuodijimo kris ant Rusijos, jeigu Maskva nepaaiškins, kas iš tiesų įvyko. Remiantis Eliziejaus rūmų pranešimu, E. Macronas rugsėjo 14 d. „išreiškė savo solidarumą su Vokietija dėl žingsnių, kurių bus imtasi, ir išvadų, kurios bus padarytos iš šios situacijos“.

„Iš Rusijos reikalaujama paaiškinimo, atlikus patikimą ir skaidrų tyrimą“, – pridūrė prezidentas.

Skelbta, kad E. Macronas ir V. Putinas taip pat aptarė padėtį Baltarusijoje, šalies prezidentui A. Lukašenkai pirmadienį atvykus į Rusiją pirmą kartą po to, kai praėjusį mėnesį kilo protestai dėl ginčytinos jo pergalės prezidento rinkimuose.

Prancūzijos vadovas sakė su A. Lukašenka Rusijos pietų kurorte Sočyje susitinkančiam V. Putinui, kad užsienio šalys neturėtų kištis į šią krizę.

„Jis [Macronas] dar kartą pakartojo, kad reikia palaikyti politinį sprendimą, gerbiantį Baltarusijos žmonių gilius lūkesčius, išvengiant įsikišimo iš išorės“, – pranešė Prancūzijos prezidentūra.

„Le Monde“ pranešė, kad pokalbio metu taip pat buvo aptarinėjama Libija, Ukraina ir Baltarusija. E. Macronas paragino V. Putiną įtikinti A. Lukašenką priimti bendrą Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkavimo.

Laikraščio šaltiniai tvirtina, kad Rusijos prezidentas atkirto, jog ESBO turi laikytis savo sprendimo nestebėti rinkimų Baltarusijoje.

Jų teigimu, V. Putinas negynė Baltarusijos prezidento, tik nurodė, kad patarė A. Lukašenkai susitikti su likusiais kandidatais į prezidentus ir kad visų pirma tikisi, jog dar iki 2022-ųjų Baltarusijoje įvyks Konstitucijos reforma.

Prancūzija sulaukė Rusijos teisinės pagalbos prašymo tiriant Kremliaus kritiko A. Navalno apnuodijimą. Prašymas vertinamas, antradienį Paryžiuje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Prancūzijos vyriausybės prioritetas esą yra, kad Maskva išaiškintų Rusijos teritorijoje įvykdyto pasikėsinimo „aplinkybes ir atsakomybes“.

Prancūzijos laboratorija patvirtino Vokietijos Bundesvero laboratorijos išvadas, kad garsusis prezidento Vladimiro Putino kritikas „neabejotinai“ bus apnuodytas „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga. Šis medžiaga sukurta buvusioje Sovietų Sąjungoje. Maskva kategoriškai neigia įtarimus, kad A. Navalną apnuodyti galėjo Rusijos valstybės tarnybos.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas JT visuotiniuose debatuose antradienį dar kartą pareikalavo, kad Rusija ištirtų A. Navalno apnuodijimą. Viskas turi būti ištraukta į dienos šviesą, sakė jis iš anksto įrašytoje kalboje.
E. Macronas įspėjo, kad Prancūzijos „raudona linija“ negali būti peržengta. Ir Prancūzija, ir Rusija yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, turinčios veto teisę.

Kremliaus kritikas blogai pasijuto rugpjūčio 20-ąją skrisdamas iš Tomsko į Maskvą. Pradžioje gydytas Omsko ligoninėje, jis vėliau perkeltas į Berlyną. Šiuo metu A. Navalnas sveiksta.