Užsienio reikalų ministrams per pirmadienio posėdį nepavyko ištesėti savo pažado paskelbti sankcijas dešimtims Baltarusijos pareigūnų, susijusių su ginčijamais rinkimais ir smurtiniu protestų slopinimu, nes nesutariama, kaip išspręsti Turkijos pretenzijas dėl energijos išteklių žvalgymo rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Kipras atsisakė palaikyti sankcijas Baltarusijai, jei visos kitos bloko narės nesutiks išplėsti ES juodąjį sąrašą prieš Turkiją dėl jos gamtinių dujų gręžimo veiklos Kipro vandenyse.
ES pavadino Turkijos išteklių žvalgybą prie Kipro krantų nelegalia, ir dabar šį klausimą bloko lyderiai ketina svarstyti ketvirtadienį Briuselyje.
Šiuo metu, kai regionuose vyrauja nestabili padėtis ir auga įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, ES žūtbūt reikia išsikapstyti iš susidariusios aklavietės, ir tai tampa nelengvu išmėginimu norint įtvirtinti savo pozicijas.
Sprendimams dėl sankcijų visos 27 bloko narės turi pritarti vienbalsiai.
„Mūsų patikimumas pakibo ant plauko, – po ministrų susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Vertybės ir principai“
Nors vieningai sutariama dėl būtinybės imtis atitinkamų veiksmų prieš Baltarusiją, ES narių–valstybių prioritetų konfliktai trukdo ES pastangoms vykdyti ryžtingą užsienio politiką.
Šių metų vasarį ES paskelbė apie turto įšaldymus ir draudimą keliauti dviem „Turkish Petroleum Corp.“ darbuotojams, taip sureagavusi į Turkijos energijos išteklių žvalgymą prie Kipro krantų.
Kipro siūlymas įtraukti Turkijos juridinius bei fizinius asmenis į minėtą juodąjį sąrašą yra atidėliojamas nuo birželio, nes kitos šalys nerimauja, kad tokie veiksmai gali išprovokuoti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Edoganą, itin svarbų partnerį tiek tvarkant ekonominius reikalus, tiek kontroliuojant Artimųjų Rytų migrantų srautus į Europą.
Toks vilkinimas erzina Kiprą, kuris tvirtina, kad Turkija savo gręžimo veikla kėsinasi į jo suverenias teises Viduržemio jūroje.
Kipriečiai tvirtina, jog sankcijų Turkijai vilkinimas prieštarauja rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrų pasiektam susitarimui paspartinti abu procesus tuo pačiu metu.
„Mūsų reakcija į bet kokį mūsų esminių vertybių bei principų pažeidimą negali būti „a la carte“, – prieš pirmadienio susitikimą kalbėjo Kipro užsienio reikalų ministras Nikos Christodoulidesas.
Asmenys, kuriems paskelbtos sankcijos
Prancūzija teigė suprantanti Kirpo poziciją, pareikšdama, kad ES turi būti „tvirta“ Turkijos atžvilgiu, ir paragindama Ankarą parodyti geros valios gestą atšaukiant gręžimo laivą iš Kipro vandenų.
„Pasirinkimo galimybės atviros, – pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė Clementas Beaune, Prancūzijos jaunesnysis Europos reikalų ministras. – Tai išbandymas Europai.“
C. Beaune pareiškė, kad politinė situacija dėl rytinės Viduržemio jūros dalies nuolat keičiasi, ir atmetė scenarijų, pagal kurį ES susitarimas dėl sankcijų būtų pasiektas jau per šią savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Pirmadienį atskiru pranešimu ES įtraukė į juodąjį sąrašą Turkijos bendrovę „Avrazya Shipping: už įtariamą Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo Libijai pažeidimą.
Vokietijos pareigūnai išsakė susirūpinimą, esą Kipro ryžtingas nusiteikimas plėsti vasarį sudarytą juodąjį sąrašą gali sutrukdyti pastangoms išspręsti susijusį ginčą tarp Graikijos ir Turkijos dėl jūrinių pretenzijų Egėjo jūroje.
Abi pusės jau beveik sutarė pradėti tiriamąsias derybas po itin įtemptos vasaros.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį kreipėsi į ES įstatymų leidėjus prašydama įtraukti į juodąjį sąrašą tuos pareigūnus, kurie padėjo prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai trukdyti „demokratinei revoliucijai“.
„Baltarusiai daugiau nebebus A. Lukašenkos režimo įkaitais, – Europos Parlamento komitetui Briuselyje kalbėjo S. Cichanouskaja. – Mes prašome jus laikytis išvien drauge su Baltarusijos tauta.“
Kantrybė senka
Nikosijos poziciją palaiko kai kurios ES šalys, tačiau kitų kantrybė silpnėja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad negebėjimas susitarti dėl sankcijų Baltarusijai pakerta demokratinių vertybių patikimumą.
„Šiandieninis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, skirtų palaikyti baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta demokratinių vertybių, už kurias jie kovoja, patikimumą“, – pirmadienį socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pranešė L. Linkevičius.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tviteryje parašė: „Apmaudu, kad šiandien nesugebėjome apsispręsti dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus dėl to, kad viena valstybė narė „paėmė įkaitą“. Tai siunčia neteisingą signalą baltarusiams, mūsų visuomenei ir visam pasauliui.“
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
J. Borrellis taip pat sakė, kad visų ES šalių URM vadovai laiko šiuos rinkimus sufalsifikuotais ir nepripažįsta jų rezultatų.
„Mes visi nepripažįstame Lukašenkos legitimumo po proceso, kurį laikome sufalsifikuotu. Laikome šiuos rinkimus sufalsifikuotais ir nepripažįstame jų rezultato“, – pabrėžė jis, pasibaigus ES šalių diplomatijos vadovų susitikimui Briuselyje.
J. Borrellis pridūrė, kad Bendrijos užsienio reikalų ministrai „ragina surengti naujus, laisvus, sąžiningus rinkimus stebint ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ekspertams“.
