Reikiamos informacijos „Nexta“ kanalo kūrėjai gavo „iš vadinamųjų kibernetinių partizanų“.
„Nexta“ sąraše – darbuotojų pavardės, gimimo datos, budėjimo vietos ir rangai. „Nexta“ ragina sekėjus informuoti apie „minėtųjų asmenų galimai padarytus nusikaltimus bei suteikti daugiau asmeninės informacijos“.
„Jeigu sulaikymai tęsis ir toliau, toliau masiškai viešinsime duomenis“, – teigiama „Nexta“ išplatintame pareiškime.
„NEXTA Live“ teigia, kad jiems informaciją suteikia programišiai anonimai, save vadinantys „kibernetiniais partizanais“.
Kanalas teigia, kad, jeigu sulaikymai nesibaigs, jie ir toliau viešins pareigūnų asmeninius duomenis: „Nė vienas po balaklava nepasislėps“.
Baltarusijos valdžia teigia, kad jie suras ir nubaus visus asmenis, atsakingus už asmeninių pareigūnų duomenų viešinimą.
„Priemonės ir technologijos, kurias turi teisėsaugos pareigūnai, jiems leis identifikuoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, nutekinančius asmeninius duomenis“, – teigia Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Olga Čemodanova.
Tiesioginiame televizijos kanalo „Dožd“ eteryje solidarumo fondo BYSOL atstovas Jaroslavas Lichačevskis pareiškė, kad po publikacijos į fondą kreipėsi per 200 vidaus reikalų ministerijos darbuotojų. J. Lichačevskis tvirtina, kad jie paprašė iš dokumento pašalinti jų duomenis. Be to, jie pasirengę išeiti iš darbo.
„Jėgos struktūrų pareigūnų asmeniniai duomenys – labai galingas ginklas. Deanonimizacija labai puikiai veikia. Buvo paskelbtas tūkstantis pareigūnų, iš jų 200 vakar atėjo su mumis su prašymais atleisti iš darbo ir išbraukti iš sąrašo. Sako esantys pasirengę trauktis iš sistemos ir visame šitame nedalyvauti. Konversija siekia 20 proc. – tai labai geri skaičiai“, – tikina J. Lichačevskis.
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Tarptautinis pasipiktinimas brutaliais jėgos struktūrų veiksmais paskatino Minsko režimą pakeisti taktiką ir pereiti prie pagrindinių opozicijos aktyvistų baudžiamojo persekiojimo bei masinių sulaikymų, vengiant didesnio masto smurto. Daugelis Koordinacinės tarybos, kurią įsteigė opozicija taikiam valdžios perdavimui organizuoti, narių buvo sulaikyti arba priversti išvykti iš šalies.
Atsakydami į jėgos struktūrų veiksmus opozicijos šalininkai šeštadienį paskelbė daugiau nei tūkstančio milicininkų asmeninius duomenis.
Pagrindinė A. Lukašenkos varžovė rugpjūčio 9-osios rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja, kuri po balsavimo nuogąstaudama dėl savo ir vaikų saugumo pasitraukė į Lietuvą, ne kartą griežtai pasmerkė brutalius jėgos struktūrų veiksmus prieš protestuotojus.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi ji paragino teisėsaugininkus susilaikyti nuo „nesąžiningų veiksmų jūsų bendrapiliečių atžvilgiu, net jei esate verčiami savo viršininkų“.
„Būkite su baltarusių tauta, ir žmonės nepamirš, kad buvote jų pusėje“, – sakė ji.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas Alesis Bialiackis naujienų agentūrai AP sakė, kad A. Lukašenkai nepaprastai svarbu, kad saugumo pajėgos išliktų jam lojalios.
„Valdžiai išsaugoti A. Lukašenkai būtinas saugumo pajėgų lojalumas, – sakė jis pirmadienį. – Šių žmonių rankomis Europos centre vykdomos didžiulio masto politinės represijos.“