Europos šalių lyderiai, kalbėdami apie tikėtinas antro griežto karantino pasekmes, nedvejodami vartoja tokius epitetus kaip „katastrofiškos“, „pragaištingos“, „niokojančios“ ir pan., rašoma „Deutsche Welle“ portale.
Siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą šių metų pavasarį, teko beveik visai atsisakyti viešojo gyvenimo. Prasidėjus vasarai daugelis šalių įvestus apribojimus ėmė švelninti. Deja, jau keletą savaičių kone visose Europos šalyse fiksuojamas užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus augimas.
Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europoje kasdien užregistruojama po 40–50 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Skaičiaus augimą būtina aiškinti ne tik kaip efektyvesnio ir platesnio masto testavimo rezultatą. Į rugsėjo mėnesio statistiką visi turėtume reaguoti kaip į įspėjamąjį signalą, perspėjo PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge. Infekuotųjų skaičiai per savaitę jau viršija netgi pirmuoju piko etapu, kovo mėnesį, skelbtus duomenis, nurodo PSO.
Šalyse įvedami regioniniai apribojimai
Augant infekuotųjų skaičiui, didėja nerimas dėl būtinybės skelbti karantiną visos šalies mastu. Ypač griežto karantino neišvengusioms Ispanijai ir Prancūzijai teko patirti didžiulį ekonominį nuosmukį. Dabar šiose šalyse COVID-19 atvejų skaičius ir vėl grėsmingai auga. Nepaisant šito, prancūzų vyriausybė tikisi, kad nuo dar vieno visą šalį paralyžiuojančio karantino pavyks išsisukti, ir ketina jo neskelbti – kol tiktai bus įmanoma.
Visgi didžiausią ligos protrūkį patiriančiuose miestuose – Paryžiuje, Marselyje, Bordo, Nicoje ir Tulūzoje – apribojimai tolydžio griežtinami. Jau uždrausti vieši susibūrimai, apribotas barų darbo laikas, įvestos specialios lankymosi slaugos namuose taisyklės. Paryžiečiai ir kai kurių kitų regionų gyventojai gatvėje turi dėvėti kaukes.
Madride nuo pirmadienio įsigalėjo daug griežtesni apribojimai. Ispanijos sostinę supančiuose šešiuose rajonuose ir septyniose savivaldybėse žmonėms neleidžiama išeiti iš namų, jei tai nėra būtina, t. y. jei nereikia vykti į darbą, mokyklą, gydymo įstaigą arba teismą. Panašios karantino taisyklės įvestos ir kitose šalies dalyse, įskaitant Maljorką.
Sugriežtinti nurodymai gyvenamuosiuose rajonuose įvedami tada, kai naujų infekcijų skaičius per 14 dienų viršija tūkstantį 100 tūkst. gyventojų. Tas skaičius – labai grėsmingas, todėl valdžia priversta imtis veiksmų, paaiškino Madrido regiono prezidentė Isabel Ayuso. Palyginimo dėlei verta paminėti, kad Vokietijoje per pastarąsias septynias dienas užfiksuotas analogiškas skaičius yra 13.
„Norime išvengti visiškos izoliacijos. Tai būtų žingsnis atgal ir tikra tragedija šalies ekonomikai, – sakė I. Ayuso. – Jei visi laikysimės naujųjų taisyklių, regionas sparčiai atsities.“
Jungtinė Karalystė nusiteikusi antram karantinui
Jungtinėje Karalystėje situacija kiek kitokia. Kaip transliuotojui BBC neseniai sakė Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministras Mattas Hancockas, „karantinas visos šalies mastu yra paskutinė gynybos priemonė“, tačiau perspėjo, kad vyriausybė yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso.
Jungtinėje Karalystėje nuo COVID-19 mirė beveik 42 tūkst. žmonių – tai stipriausias pandemijos suduotas smūgis kitų Europos šalių kontekste.
Pastarosiomis dienomis infekuotųjų skaičius tolydžio auga; į ligonines paguldoma vis daugiau koronavirusine infekcija sergančių pacientų. Praeitą savaitę tokia padėtis tapo akstinu sugriežtinti saugaus atstumo laikymosi reikalavimus. Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis Europos šalių, kol kas laikosi infekcijos židinių izoliavimo taktikos.
Birmingame, Glazge ir kituose didmiesčiuose įvestas reikalavimas, draudžiantis skirtingų namų ūkių narių susitikimus uždarose erdvėse. Viešieji susibūrimai taip pat iš dalies apriboti.
Mokslininkai rekomenduoja įvesti dviejų savaičių trukmės karantiną
Didžiosios Britanijos mokslinės konsultavimo grupės specialistai pateikė vyriausybei rekomendacijas dėl dviejų savaičių trukmės karantino įvedimo visoje šalyje. Tai padaryti, esą, būtų prasminga spalį, prasidėjus moksleivių atostogoms.
„Kadangi mokyklos savaitę ir taip nedirbs, viena papildoma nedarbo savaitė turėtų mažesnį neigiamą poveikį ugdymo procesui“, – dienraščiui „Financial Times“ sakė vienas iš specialistų.
Europiečiai siekia išvengti antro karantino – nenori, kad tektų izoliuotis, kaip kad dabar tenka Izraeliui. Todėl įvedamos įvairios lokaliu mastu galiojančios priemonės, be to, politikai vis kreipiasi į piliečius prašydami laikytis disciplinos.
„Šalis pasiekė lūžio tašką, bet kol kas dar galime rinktis, – sekmadienį transliuotojui „Sky News“ kalbėjo Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministras. – Pasirinkimas štai koks: arba visi privalo laikytis taisyklių, arba teks imtis griežtesnių veiksmų.“