Baltarusiją nuo ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų krečia beprecedentės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Protestus režimas brutaliai slopina.
„Ji papasakojo mums apie įvykius Baltarusijoje“, – po ryte per pusryčius įvykusio susitikimo su S. Cichanouskaja ir ministrais žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Mums didelį įspūdį padarė baltarusių tautos drąsa ir atkaklumas, ypač baltarusių moterų, kurios demonstruoja tikrą lyderystės pojūtį, – sakė jis. – Leiskite pabrėžti, kad mes remsime įtraukų nacionalinį dialogą dėl baltarusių tautos teisių į laisvus ir teisingus rinkimus.“
J. Borrellis pakartojo, kad Briuselis nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.
ES ir kitos Vakarų galios atmeta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir sako, kad rinkimai nebuvo laisvi ir teisingi. Briuselis turi paskelbti sankcijas kai kuriems A. Lukašenkos režimo nariams, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimą.
„Turime daryti išvadą, kad per pastarąsias savaites niekas nepagerėjo. Lukašenkos prieš taikius demonstrantus naudojamas smurtas yra visiškai nepriimtinas“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Taip pat privalome spręsti klausimą dėl to, ar p. Lukašenkai, kuris yra pagrindinis atsakingas asmuo, Europos Sąjunga taip pat neturėtų taikyti sankcijų“, – sakė jis.
Po bendrų pusryčių ministrai pradėjo oficialias derybas dėl Baltarusijos. Jie aptars ir padėtį Libijoje, įtampą santykių su Turkija srityje.
Pareigūnai sakė, jog ministrai tarsis, ar raginti surengti Baltarusijoje naujus rinkimus, ir perspėjo, kad padėtis sparčiai blogėja.
„Dabar matome aiškų padėties blogėjimą: yra daugiau represijų, daugiau areštuojamų žmonių, daugiau į užsienį išvaromų [žmonių]", – sakė vienas pareigūnas.
Ministrai taip pat tarsis, kokias lėšas būtų galima skirti pilietinei visuomenei Baltarusijoje, Lenkijai paraginus įsteigti 1 mlrd. eurų stabilizavimo fondą siekiant padėti šiai šaliai.
Tokį raginimą Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui parėmus A. Lukašenką ir pažadėjus 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) paskolą.
Sankcijos
S. Cichanouskajos susitikimas su ES ministrais ir vėlesnis pasirodymas Europos Parlamente yra jos pastangų išlaikyti tarptautinį spaudimą į valdžią įsikibusiam A. Lukašenkai dalis.
Penktadienį ji vaizdo pareiškime, parodytame per Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdį Ženevoje, paragino tarptautinę bendriją „griežčiausiais žodžiais“ reaguoti į teisių pažeidinėjimą Baltarusijoje. Baltarusių ambasadorius posėdį ne kartą pertraukė.
ES turi maždaug 40 baltarusių pareigūnų, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų rezultatų klastojimą ar brutalų protestų slopinimą, sąrašą.
Galutinis sankcijų patvirtinimas buvo atidėtas iš dalies dėl ES narių derėjimosi. Diplomatai sako, kad Kipras mainais siekė sankcijų Turkijai dėl atskiro ginčo.
ES nori taip suderinti savo atsaką, kad jis nebūtų per griežtas ir A. Lukašenka nebūtų dar labiau pastūmėtas į Kremliaus glėbį.
Sankcijų planas tikriausiai bus pateiktas bloko valstybių ir vyriausybių vadovams, kurių susitikimas Briuselyje planuojamas ketvirtadienį ir penktadienį.
Šio viršūnių susitikimo metu taip pat bus aptarti santykiai su Turkija po vasaros įtampos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur Ankaros nesutarimai su Graikija ir Kipru dėl energijos išteklių bei jūrų sienų atsidūrė prie rimto konflikto slenksčio.
Kipras stabdė diskusijas dėl sankcijų Baltarusijai tvirtindamas, kad Briuselis taip pat privalo imtis veiksmų prieš Turkiją.
Kipro užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis atvykęs pasakė: „Europos Sąjungos reakcija į žmogaus teisių pažeidimus, mūsų reakcija į... ES valstybių narių suverenumo ir suverenių teisių pažeidimus, mūsų reakcija į bet kokius mūsų pagrindinių vertybių ir principų pažeidimus negali būti a la carte. Ji turi būti nuosekli.“
Tačiau Kipro ministras pridūrė, kad įgyvendins ES sprendimus.