psuptas karių, mojuojančių tiek Indijos, tiek Tibeto vėliavomis, Ramas Madhavas padėjo vainiką prie karsto per ceremoniją, surengtą su visa karine pagarba velioniui. Dabar jau ištrintoje tviterio žinutėje N. Modžio valdančiosios Bharatiya Janata Party (BJP) partijos generalinis sekretorius išsakė viltį, kad kario žūtis „atves prie taikos Indijos-Tibeto pasienyje“.

Kaip niekad retas pats slapto Indijos karinio dalinio su Tibeto kariais pripažinimas gali dar labiau pagilinti pasienio konfliktą, nusinešusį dešimtis gyvybių nuo šių metų gegužės ir pabloginusį ekonominius santykius tarp tankiausiai apgyventų pasaulyje šalių. Dar svarbesnė atrodo užuomina, jog Indija abejoja dėl Kinijos suverenių teisių į Tibetą – „raudonoji linija“ Pekinui, kuriam separatizmas atrodo svarus pagrindas ir kariniams veiksmams – ar tai būtų Sindziangas, ar Honkognas, ar Taivanas.

„Indai siunčia žinutę – labai stiprią žinutę, kurios, ko gero, nėra siuntę ilgus dešimtmečius, - teigė Robbertas Barnettas, iki 2018 metų vadovavęs Kolumbijos universiteto Šiuolaikinio Tibeto studijų programai ir nuo devintojo dešimtmečio rašantis apie regioną. – Ištremtų tibetiečių dalyvavimas ir jų simbolių, nuotraukų bei vėliavų pasitelkimas yra nepaprastai iškalbinga žinia Kinijai“.

Tibeto kario Tenzino Nyima laidotuvės

Įtampa kaista

Nors Indijos ir Kinijos užsienio ministrai per praėjusią savaitę vykusį susitikimą Maskvoje sutarė laikytis santūrios pozicijos, įtampa pasienyje išlieka didesnė nei bet kada. Abi pusės sparčiai buria pajėgas ginčijamoje teritorijoje, kuri yra svarbi kontroliuojant itin svarbias Himalajų kalnų perėjas; rugsėjį palei vadinamąją Kontrolės liniją (faktinę valstybių sieną) nuaidėjo įspėjamieji šūviai – pirmą kartą per daugiau nei keturis mėnesius.

Per pastarąsias kelias savaites Kinija perkėlė naikintuvus ir sunkiuosius bombonešius prie Indijos pasienio iš „Central Theater Command“, Pekino strateginio rezervo, - to nebuvo net 1962 metais, kai abi pusės pradėjo karą, teigia Indijos gynybos pareigūnai, paprašę neviešinti jų pavardžių dėl galiojančių bendravimo su žiniasklaida taisyklių. Kinijos gynybos ministerija neatsakė į faksu nusiųstus klausimus.

Nors nė viena šalis neturi paskatų pereiti prie karinių veiksmų, užsitęsusi ir vis didėjanti trintis gali jas pastūmėti prie tokių veiksmų, teigia Vipinas Narangas, Masačusetso Technologijų instituto politikos mokslų docentas. „Eurazijos grupė“ („Eurasia Group“) praėjusią savaitę pareiškė, kad tikimybė, jog susirėmimai pasienyje gali pereiti prie daug ilgesnio karinio konflikto, išaugo iki 15 procentų.

„Iš anksto apgalvotas ar atsitiktinis incidentas vietiniame židinyje dabar gali iš tiesų išprovokuoti platesnio masto konfliktą nei bet kuri vyriausybė norėtų, - sakė V. Narangas, parašęs knygą apie regioninių branduolinių valstybių atgrasymo strategijas.

Dalai Lama

Tibetas, maždaug Pietų Afrikos dydžio teritorija, besidriekianti per Himalajus, yra tapęs vienu iš ginčo aspektų Indijos santykiuose su Kinija nuo pat 1959 metų, kai Dalai Lama pabėgo į Pietų Azijos šalį po numalšinto sukilimo. Jis įkūrė egzilinę vyriausybę Indijos Šiaurėje, Daramšalos mieste, didžiuliam Pekino nepasitenkinimui. Indija pripažino Tibetą kaip dalį Kinijos tik 2003-aisiais.

Pasak Jayadevos Ranadės, Nacionalinės saugumo tarybos patariamosios valdybos nario, Indija pirmą kartą karinį Tibeto pabėgėlių dalinį, žinomą kaip Specialiosios pasienio pajėgos (Special Frontier Force, SFF), suformavo iškart po 1962 metų Indijos-Kinijos karo, slaptoms operacijoms už Kinijos sienos vykdyti. Panašiai kaip ir Jungtinių Valstijų specialiosiose pajėgose, čia kiekvienas narys yra apmokytas kaip komandosas ir vykdo slapta operacijas kartu su Indijos kariais.

„Toks pripažinimas yra aiški žinutė Kinijai, jog jūsų tautiečiai kariauja kartu su mumis, - sakė J. Ranadė, vadovaujantis Kinijos analizės ir strategijos centrui, mokslinių tyrimų grupei Naujajame Delyje. – Nepamenu, kad šios pajėgos būtų anksčiau taip pripažintos.“

Tibeto kario Tenzino Nyima laidotuvės

Specialiosios pasienio pajėgos dalyvavo rugpjūtį surengtame naktiniame reide, kuriuo siekta užimti geras strategines pozicijas ir išlikti fronto linijose, teigė Indijos gynybos pareigūnai, paprašę neskelbti jų pavardžių.

Vis dėlto tiek Indija, tiek Kinija siekia sumenkinti Tibeto karių svarbą.

Indijos kariuomenės atstovas pulkininkas Amanas Anandas nesutiko atsakyti į klausimus apie dalinį, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė įsipareigojusi palaikyti taiką ir ramybę, ir kartu bet kokia kaina apsaugoti nacionalinį vientisumą bei suverenumą. Užsienio reikalų ministeriaj neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Kinijos pratybos

Kinija nesuteikė ypatingos reikšmės pranešimams apie tibetiečius; užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wangas Wenbinas pirmadienį patarė žurnalistams klausimus šia tema pateikti Indijai. „Kinijos pozicija yra aiški, - sakė jis. – Mes tvirtai pasisakome prieš bet kurios šalies pastangas bet kokiomis priemonėmis palaikyti „Tibeto nepriklausomybės jėgų“ separatistinę veiklą.“

Nors vyriausybė vengia kaitinti situacijos, Kinijos valstybinė žiniasklaida praėjusią savaitę paviešino filmuotą medžiagą apie karines pratybas Tibete, su tankais, naikintuvais ir net bepilotėmis skraidyklėmis, galinčiomis atgabenti maistą kariams netrukus prasidėsiančiu ilguoju žiemos laikotarpiu.

Indijos kariai Himalajuose
Foto: AP / Scanpix

Nyimos Tenzino, žuvusio Tibeto kario, karstas buvo apvyniotas Indijos ir Tibeto vėliavomis. Laidotuvėse dalyvavęs BJP pareigūnas R. Madhavas suprato momento svarbą. Jis 2014 metais išleido knygą apie konfliktą, kurią pavadino „Neramūs kaimynai: Indija ir Kinija po 50-ies metų karo“. R. Madhavas neatsiliepė į prašymus pakomentuoti, kodėl jis ištrynė savo žinutę tviteryje.

Ir nors Indijos vyriausybė oficialiai nepripažįsta Tibeto pajėgų, viešos N. Tenzino laidotuvės ir R. Madhavo dalyvavimas jose žadina paramą daliniui su Tibeto tremtinių bendruomene, teigia Gonpo Dhundupas, Tibeto jaunimo kongreso – organizacijos, turinčios 30 000 narių ir kovojančios už regiono laisvę, - prezidentas.

„Aš tvirtai manau, kad jaunesnė karta gausiai papildys SFF gretas, - telefonu iš Daramšalos priemiesčio kalbėjo G. Dhundupas. – Tas pripažinimas, kad ir koks trumpas, nusiuntė žinią, jog mūsų indėlis bus pripažintas.“