„Virtinė žinomų universitetų profesorių, užsiimančių Rusija, pasiūlė jam skirti Nobelio taikos premiją. Teikimo procesą pradėjo mokslininkai, bet tai nereikškia, kad neatsiras valstybės veikėjų ar tarptautinių organizacijų atstovų, paseksiančių jų pavyzdžiu“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak S. Jerofejevo, tarp palaikančių šią idėją mokslininkų yra tokių, kurie anksčiau neigiamai vertino A. Navalno veiklą, bet pakeitė savo nuomonę.

„A. Navalnas, kovodamas už žmogaus teises, už ekonomines, politines [teises], už balso teisę ir teisingumą mūsų šalyje, taip pat prisideda ir prie kovos už šiuos idealus visame pasaulyje, o pasaulis dabar šiuo atžvilgiu yra labai sudėtingoje situacijoje“, – sakė profesorius televizijai „Dožd“, paprašytas argumentuoti sprendimą nominuoti opozicionierių Nobelio taikos premijai.

S. Jerofejevas nenurodė konkrečių mokslininkų, palaikančių šią iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad tarp jų esama labai garsių veikėjų.

Rugsėjo 9 dieną Norvegijos parlamentaras Christianas Tybringas-Gjedde per interviu televizijai „Fox News“ pranešė, kad nominavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą 2021 metų Nobelio taikos premijai už jo vaidmenį sprendžiant užsitęsusius konfliktus.

Šįmet Nobelio taikos premijai jau nominuota apie 300 žmonių.

Nobelio taikos premiją nuo 1901 metų teikia Nobelio komitetas Osle fiziniams asmenims ir organizacijoms, kurie, Komiteto nuomone, įnešė ypatingą indėlį stiprinant taiką.

Pagal Nobelio fondo nuostatus, kandidatus gali teikti įvairių šalių nacionalinių parlamentų ir vyriausybių nariai, tarptautinių teismų nariai, universitetų rektoriai, socialinių mokslų, istorijos, filosofijos, teisės ir teologijos profesoriai, taikos ir vidaus politikos mokslinių tyrimų institutų direktoriai, Nobelio taikos premijos laureatai, Nobelio taikos premiją pelniusių organizacijų tarybų nariai, esami ir buvę Nobelio komiteto nariai ar patarėjai.

Nobelio taikos premiją yra pelnę du rusai: 1975-aisiais ja buvo apdovanotas disidentas Andrejus Sacharovas, o 1990 metais – buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas šiuo metu dėl apnuodijimo gydomas Vokietijoje. 44 metų opozicionierius praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Tomsko, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.

Lėktuvui skubiai nutūpus opozicionierius buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką.

Rugsėjo 2 dieną Vokietijos pareigūnai, remdamiesi šalies kariuomenės laboratorijos išvadomis, paskelbė, kad A. Navalno organizme aptikta nuodų iš nervus paralyžiuojančių medžiagų grupės „Novičiok“ pėdsakų. Tos pačios grupės medžiaga, kaip teigia Londonas, 2018 metais Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis ir jo duktė.

A. Navalno kolegos mano, jog šio uždrausto cheminio ginklo panaudojimas rodo, kad už apnuodijimą gali būti atsakinga tik Rusijos valstybė.

EP paragino atlikti tarptautinį tyrimą

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą sugriežtinti sankcijas Rusijai, taip pat iš esmės persvarstyti santykius su Maskva dėl įtariamo rusų opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.

Už atitinkamą rezoliuciją balsavo 532 įstatymų leidėjai, „prieš“ – 84, susilaikė – 72.

Europos Parlamentas smerkia numanomą pasikėsinimą nužudyti A. Navalną, teigdamas, kad per jį buvo panaudotas uždraustas cheminis ginklas. Institucija „prašo nedelsiant pradėti tarptautinį tyrimą“.

EP „ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija siekiant užtikrinti nešališką tarptautinį tyrimą ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimą prieš Aleksejų Navalną“, taip pat „nedelsiant pateikti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai visą išsamią informaciją apie savo programą „Novičiok“.

Ši rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ES institucijos ir valstybės narės nėra teisiškai įpareigotos ją vykdyti.

Rezoliucijoje A. Navalnas apibūdinamas kaip „pagrindinis Rusijos opozicijos politikas, teisininkas, tinklaraštininkas ir su korupcija kovojantis aktyvistas“, kuris, europarlamentarų nuomone, „tapo vienu iš nedaugelio sėkmingų Rusijos opozicijos lyderių“.

Dokumente pažymima, kad jis „buvo sulaikytas, suimtas ir nuteistas, taip mėginant nutraukti jo politinę ir visuomeninę veiklą“.

„Nužudymai ir nuodijimai Rusijoje yra pasitelkiami kaip sisteminės režimo priemonės, sąmoningai nukreiptos prieš opoziciją“, – rašoma rezoliucijoje.

„Visuomeninio nepritarimo slopinimą dar labiau skatina policijos ir saugumo pajėgų nebaudžiamumas ir teismų nenoras baudžiamojon atsakomybėn traukti tikruosius šių nusikaltimų vykdytojus“, – priduriama joje.

Rezoliucijoje teigiama, kad „Rusijos slaptosios tarnybos rengiamos politiškai motyvuotos žmogžudystės ir pasikėsinimai nužudyti daro tiesioginį poveikį ES vidaus saugumui“.

Įstatymų leidėjai visų pirma paragino Bendrijos užsienio reikalų ministrus per rugsėjo 21 dieną vyksiantį susitikimą „kuo greičiau sudaryti Rusijai taikytinų plataus užmojo ribojamųjų priemonių sąrašą ir sugriežtinti jau taikomas ES sankcijas Rusijai“.

Europarlamentarai pasisako už tolesnį sankcijų griežtinimą Rusijos vyriausybei, tuo pat metu stiprinant bendradarbiavimą su šalies pilietine visuomene.

Įstatymų leidėjų nuomone, būtina „nustatyti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų remiantis Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo turima informacija paimti ir įšaldyti korumpuotų asmenų turimą turtą ES“.

EP taip pat paragino Briuselį ir Bendrijos vyriausybes pasirūpinti, kad „artimiausioje ateityje būtų įgyvendintas vadinamojo S. Magnitskio akto tipo ES sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmas, į kurį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir galėtų būti įtrauktos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius“.

Atsižvelgiant į A. Navalno bylą, Europos Parlamentas pakartojo, kad būtina stabdyti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projektą.

EP rekomenduoja valstybėms narėms „toliau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose forumuose“ bei „kritiškai peržiūrėti ES bendradarbiavimą su Rusija“

Parlamentas pasiūlė „priimti ES strategiją, skirtą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat nepriklausomai žiniasklaidai remti“, sudaryti „papildomas galimybes jauniems rusams studijuoti ES“ ir net „padėti vienoje iš valstybių narių įsteigti už Rusijos teritorijos ribų veikiantį rusų universitetą“.

EP nariai paragino Europos Komisiją peržiūrėti politiką Rusijos atžvilgiu ir ruoštis „būsimiems santykiams su demokratine Rusija“.