K. Krachas į Taibėjų vyksta dalyvauti šeštadienį įvyksiančiame velionio prezidento Lee Teng-hui paminėjimo renginyje, o jo apsilankymas yra dar vienas ženklas, kad Vašingtonas nusiteikęs nepaisyti Kinijos prieštaravimų bei kampanijos Taivanui izoliuoti.
Šis antras aukšto rango JAV pareigūnų apsilankymas Taivane per du pastaruosius mėnesius tikriausiai papiktins Kiniją, kuri prieštarauja bet kokiam Taivano pripažinimui ir dešimtmečius vykdo demokratiškai valdomos salos izoliavimo politiką.
JAV ir Kinijos santykiai šiuo metu yra prasčiausi per kelis dešimtmečius. Abi šalys nesutaria dėl virtinės prekybos, gynybos ir saugumo klausimų, taip pat dėl koronaviruso pandemijos.
„Jungtinės Valstijos prezidento Lee palikimą pagerbia toliau palaikydamos mūsų tvirtus ryšius su Taivanu ir jo gyvybinga demokratija“, – pranešime apie K. Kracho išvykimą nurodė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
Taivano užsienio reikalų ministerija informavo, kad K. Krachas trijų dienų vizito metu taip pat aptars, „kaip stiprinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą“.
Ministerijos teigimu, K. Krachas yra aukščiausio rango Valstybės departamento pareigūnas, apsilankysiantis šioje saloje nuo 1979 metų, kai Vašingtonas diplomatiškai ėmė pripažinti Pekiną, o ne Taibėjų.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen penktadienį rengia vakarienę JAV delegacijai.
„Laukiame tolesnio JAV ir Taivano bendravimo ir diskusijų, kad sutvirtintume pamatą tolesniam bendradarbiavimui“, – sakoma prezidentūros pareiškime.
Pekinas, kurio santykiai su Vašingtonu smarkiai pablogėjo valdant prezidentui Donaldui Trumpui, perspėjo, kad „griežtai nepritaria“ jokiems oficialiems ryšiams tarp Taivano ir JAV.
Praėjusį mėnesį Taivane apsilankė JAV sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras, kuris pareiškė paramą salai puoselėjant bendras demokratines vertybes ir sėkmingai suvaldant koronaviruso epidemiją.
Taivanas dėl savo efektyvios užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimo programos ir griežtos sienų kontrolės tapo pavyzdžiu, kaip sėkmingai suvaldyti koronavirusą.
Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins joje savo kontrolę, prireikus – karine jėga.
Pekinas diplomatinį, ekonominį ir karinį spaudimą Taivanui didina nuo 2016 metų, kai salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, atmetanti požiūrį į Taivaną kaip į „vienos Kinijos“ dalį.
Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo Kinijos lėktuvų įsibrovimų į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną, skelbė Taibėjus.
Buvęs Taivano prezidentas Lee Teng-hui, užsitarnavęs pravardę „Ponas Demokratija“ dėl savo vaidmens, kurį suvaidino salai pereinant nuo autoritariško valdymo, mirė liepos mėnesį sulaukęs 97 metų.
Jam priskiriamas pasiekimas, kad po kelių dešimtmečių vienpartinės diktatūros Taivanas tapo šiuolaikiška, laisva visuomene. Be to, jis palaikė salos siekį tarptautiniu lygiu būti laikomai suverenia valstybe.