Kovoje su pandemija Šiaurės šalių vyriausybės pasisako už bendradarbiavimą, solidarumą, žmogaus teises ir demokratiją. Neproporcingos kovos priemonės gali sukelti rimtų ir radikalių padarinių žmogaus teisėms ir demokratijos principams. Mums kelia susirūpinimą tai, kad kai kurios vyriausybės naudojasi pandemija kaip pretekstu ir pažeidžia žmogaus teises, siaurina demokratijos erdvę ir keičia globalaus veikimo lauką.
Laimė, matome, kad tarptautinė bendruomenė imasi veiksmų. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres padarė pradžią paskelbdamas globalias paliaubas ir pabrėždamas žmogaus teisių viršenybę, pasauliui sutelkiant dėmesį į kovą su pandemija. JT žmogaus teisių sistema, JT humanitarinės pagalbos ir plėtros sistema bei Pasaulio sveikatos organizacija atliko svarbų vaidmenį, tvarkantis su COVID-19 sukeltais rimtais iššūkiais.
Remdamos tokias pastangas, mūsų penkios vyriausybės siekia užtikrinti, kad skubių ir ilgalaikių globalių priemonių centre būtų žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė ir lyčių lygybė. Mes turime atkurti geresnį ir žalesnį pasaulį. Esame pasirengę demonstruoti lyderystę, stiprindami tarptautinį bendradarbiavimą mūsų laukiančiais laikais.
Kad to pasiektume, reikia padaryti keturis dalykus:
Mes privalome mobilizuotis tarptautiniu mastu. COVID-19 pandemija yra humanitarinė krizė, kuri greitai virsta žmogaus teisių krize. Nustatydama Darnaus vystymosi tikslus tarptautinė bendruomenė įsipareigojo neapleisti nė vieno. Mes privalome laikytis šio įsipareigojimo ir užtikrinti, kad visos priemonės nepažeidžia žmogaus teisių.
Mes privalome užtikrinti skaidrumą ir priėjimą prie patikimos informacijos. Būtina ginti ir skatinti nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę, įskaitant žmogaus teisių gynėjus. Jų monitoringas ir pranešimai prisidės prie to, kad vyriausybės išliktų atskaitingos. Taip pat privalu kovoti su dezinformacija ir propaganda bei glaudžiai bendradarbiauti su žiniasklaida, informacinių technologijų kompanijomis, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene bei kitais suinteresuotais dalyviais.
Globalaus atsako sferoje mes privalome užtikrinti transformacinę lyčių perspektyvą. Su pandemija siejami išaugę seksualinio ir dėl lyties patiriamo smurto bei žalingų praktikų skaičiai. Žymiai pablogėjo ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių prieinamumas: šiuolaikinės kontraceptinės priemonės, saugus ir legalus abortas bei lytinis švietimas bendrojo lavinimo mokyklose.
Negalima prisidengiant našta, kuri dėl COVID-19 prislėgė sveikatos apsaugos sistemą, pateisinti ribotą priėjimą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir teisių visoms moterims ir mergaitėms. Mes visi vieningai pasisakome už tai, kad būtų panaikinta struktūrinė diskriminacija. Mes ir toliau skatinsime, kad moterys įgytų ekonominę ir politinę galią ir galėtų naudotis visomis ir lygiomis žmogaus teisėmis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra ir teisėmis.
Galiausiai privalome išlikti budrūs ir užtikrinti, kad tarptautiniai standartai ir principai nebūtų pažeisti. Jokios priemonės, kovojant su COVID-19, neturi pažeisti tarptautinių taisyklių, demokratijos ar pakenkti demokratinėms institucijoms.
Dabar laikas mobilizuotis, kad apgintume ir sustiprintume daugiašalę sistemą bei įstatymais paremtą tarptautinę tvarką. Daugiašalėms institucijoms reikalinga politinė ir finansinė parama. Taip pat reikia sustiprinti visuomenės pasitikėjimą demokratija ir demokratinėmis institucijomis.
Diskutuojame su vadovaujančiais Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, UNESCO, ESBO ir pilietinės visuomenės atstovais. Kartu patvirtiname savo žodžius veiksmais ir imamės lyderystės užtikrinant, kad pasaulio atsako ir atsigavimo centre būtų žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė ir lyčių lygybė.
Mes esame pasirengę dalintis Šiaurės šalių patirtimi, kaip kurti pasitikėjimą, derinant lyderystę ir skaidrumą, nacionalinių ir vietinių valdymo institucijų bendradarbiavimą, o taip pat su pilietine visuomene.
Mes taip pat esame pasirengę kalbėti garsiai ir panaudoti savo patirtį, jei žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė ir lyčių lygybė patirtų spaudimą.
Atsako į pandemiją kaina negali būti silpnesnė demokratija ar daugiau žmogaus teisių pažeidimų. Priešingai – žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė ir lyčių lygybė turi būti pagrindas, kovojant su COVID-19 ir vykdant Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030.
Danija:
Užsienio reikalų ministras Jeppe Kofod
Vystomojo bendradarbiavimo ministras Rasmus Prehn
Islandija:
Užsienio reikalų ir tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministras Gudlaugur Thór Thórdarson
Norvegija:
Užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Søreide
Tarptautinės plėtros ministras Dag-Inge Ulstein
Suomija:
Užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto
Vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos ministras Ville Skinnari
Švedija:
Užsienio reikalų ministrė Ann Linde
Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministras Peter Eriksson