Europos Sąjunga visiškai remia Graikiją ir Kiprą jų ginče su Turkija dėl gamtinių dujų „medžioklės“ vandenyse, į kurias pretenzijas reiškia abi šalys, teigė J. Borellis. Turkija privalo deeskaluoti padėtį, jei nori išvengti griežtesnės ES reakcijos, įskaitant galimas sankcijas, kurias blokas gali paskelbti per rugsėjo 24-25 d. lyderių susitikimą, perspėjo jis.
„Tai kritinis momentas, – antradienį Briuselyje Europos Parlamentui (EP) pareiškė J. Borrellis. – Kamuolys nuriedės arba į vieną, arba į kitą pusę, atsižvelgiant į tai, kas nutiks artimiausiomis dienomis.“
Įtampa tarp Turkijos ir Graikijos dėl ginčijamų teritorinių vandenų sustiprėjo vasarą, vyraujant panašiai įtampai tarp Turkijos ir Kipro. Turkijos ir Graikijos ginčas sukėlė susirūpinimą dėl karinės konfrontacijos tarp dviejų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narių ir paskatino užsienio diplomatiją, su Vokietija priešakyje, siekti kuo skubesnio sprendimo.
„Turime rasti politinį sprendimą, – ES Parlamentui kalbėjo Michaelas Rothas, Vokietijos užsienio ministro pavaduotojas. – Šiame konflikte negali būti jokio karinio sprendimo.“
Neseniai Turkija nusprendė atšaukti gamtinių dujų telkinių žvalgybos laivą iš ginčijamų vandenų prie Graikijos salos. Antradienį J. Borrellis pavadino Turkijos sprendimą „žingsniu teisinga kryptimi“, kuris teikia „vilties, jog bus žengta toliau, dialogo link“.
Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis taip pat pasveikino tokius Turkijos veiksmus.
„Turkija vis dar turi laiko iki ir po rugsėjį vyksiančio ES viršūnių susitikimo, kad galėtų tęsti savo pirmąjį vilčių teikiantį žingsnį“, – antradienį pareiškė K. Mitsotakis po susitikimo Atėnuose su Charlesu Micheliu, pirmininkaujančiu 27 šalių bloko lyderių susitikimams.
„Mes pasirengę nedelsdami pradėti parengiamąsias derybas su Turkija“, jeigu deeskalacija bus tęsiama.
Šių metų vasarį ES žengė daugiau simbolinį žingsnį, paskelbdama apie turto įšaldymus ir draudimą keliauti dviem „Turkish Petroleum Corp,.“ darbuotojams, taip sureagavusi į Turkijos energijos išteklių žvalgymą prie Kipro krantų.
Graikija ir Kipras daro spaudimą savo ES partneriams, kad šie paruoštų griežtesnes sankcijas iki kitą savaitę vyksiančio bloko viršūnių susitikimo.
Anot Graikijos, būtina atsižvelgti į salas, apibrėžiant šalies kontinentinį šelfą pagal Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės įstatymą, kurio Turkija nėra pasirašiusi. Ankara tvirtina, kad šalies kontinentinis šelfas turi būti matuojamas nuo jo žemyninės dalies ir kad todėl teritorija, esanti į pietus nuo Graikijos Kastelorizo salos – vos už kelių kilometrų nuo Turkijos pietinio kranto, – patenka į jos išskirtinę zoną.
ES Parlamentas šią savaitę rengia rekomendacinę rezoliuciją dėl Turkijos, ir dauguma 705 vietų asamblėjos narių per antradienį vykusius debatus užsipuolė Turkijos vyriausybę dėl jos veiksimų rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
„Mes smerkiame Turkijos gręžimo veiklą išskirtinėse ekonominėse Graikijos ir Kipro zonose ir įvardiname jas kaip neteisėtas, – pareiškė Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris (Vokietija), – Atsižvelgiant į užsitęsusią Turkijos agresiją, būtina atvirai apsvarstyti papildomų sankcijų prieš Turkiją variantą.“
EK vadovė pažėrė kritikos Turkijai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino Europos Sąjungą nebebūti naivia didžiųjų galių atžvilgiu, pažerdama kritikos Turkijai ir Rusijai.
U. von der Leyen, kuri pernai stojo prie EK vairo žadėdama paversti bendriją labiau „geopolitine“, sakė, jog Europos Sąjunga turėtų priimti „aiškius ir greitus“ sprendimus užsienio politikoje, o ne veltis į vidaus derybas.
U. von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį perspėjo Turkiją nebauginti Graikijos ir Kipro dėl energijos išteklių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
„Turkija yra ir visada bus svarbi kaimynė, bet nors žemėlapyje mes esame šalia, atrodo, kad atstumas tarp mūsų auga“, – kalbėjo U. von der Layen Europos Parlamente.
„Taip, Turkija yra nerimastinga kaimynė. Ir taip, ji priglaudė milijonus pabėgėlių, ir už tai mes ją remiame skirdami didelį finansavimą. Tačiau niekas nepateisina bandymų gąsdinti savo kaimynus“, – sakė ji.
Turkija, Graikija ir Kipras nesutaria dėl energijos išteklių ir jūrinių sienų regione. Ankara supykdė kitas dvi ES nares, į ginčytinus vandenis rytinėje Viduržemio jūros dalyje siųsdama tyrimų laivus su karo laivų palyda.
Iškilus galimo konflikto grėsmei Kipras daro spaudimą kitoms ES narėms, kad jos pritartų naujoms sankcijoms Ankarai dėl jos vykdomų gręžimo darbų.
ES užsienio politikos sprendimai ir sankcijos turi būti priimami vienbalsiai, o tai dažnai vilkina procesą, įvairioms šalims grasinant pasinaudoti savo veto teise, kad apgintų savo interesus.
Pasak diplomatų, neseniai Kipras atsisakė palaikyti sankcijas Baltarusijai dėl jos susidorojimo su protestuotojais, siekdamas užtikrinti, kad Bendrija imtųsi griežtesnių priemonių prieš Turkiją.
U. von der Leyen paragino pereiti prie balsų daugumos sistemos, bent jau tuomet, kai sprendžiamas sankcijų klausimas. Tačiau tai reikštų, kad tuo atveju visos 27 valstybės turėtų atsisakyti savo veto teisės, todėl šis pasikeitimas yra mažai tikėtinas.
