A. Lukašenka, kurio saugumo pajėgos suėmė tūkstančius prezidento atsistatydinimo reikalaujančių opozicijos rėmėjų, užsitikrino Rusijos prezidento Vladimiro Putino finansinę paramą pirmadienį Sočyje įvykusio susitikimo metu.
Vis dėlto tikroji suma, kuria jis galės disponuoti, pavyzdžiui, norėdamas sumokėti milicininkams ar padidinti algas, kad priviliotų streikuojančius darbuotujus atgal į darbą, bus gerokai mažesnė nei įspūdingasis skaičius – 1,5 mlrd. JAV dolerių, informuoja „Reuters“.
Maskvos Carnegie centre dirbantis politikos analitikas Artiomas Šraibmanas mano, kad Minską pasieks tik nedidelė paskolos dalis, nes iki metų pabaigos Baltarusija turi refinansuoti iš kitų šalių, įskaitant Rusiją, gautas paskolas, kurių suma siekia 1 mlrd. JAV dolerių, ir sumokėti 300 mln. JAV dolerių skolą Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.
„Iš tikrųjų šie pinigai iš vienos Rusijos kišenės atsidurs kitoje“, – pareiškė garsus Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Pavelas Latuško.
Maskvoje esančio banko „Renaissance Capital“ vyriausioji ekonomistė Sofija Donec sakė: „Iš esmės ši paskola yra ne nauji pinigai, bet esamos Baltarusijos skolos (Rusijai) refinansavimas. Dalį šios skolos reikia grąžinti kitais metais.“
Beveik pusę Baltarusijos išorės skolos sudaro skola Rusijai, pridūrė vyriausioji ekonomistė. Kitąmet šalis turės grąžinti maždaug 2,6 mlrd. JAV dolerių, daugiausia Rusijai ir Kinijai.
Prastėjanti ekonomika
A. Lukašenka susidūrė ne tik su didžiausia politine krize per savo 26-erių metų valdymo laikotarpį, tačiau ir su didėjančiomis ekonomikos problemomis.
Antradienį valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad sausio–rugpjūčio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 1,3 proc. Vien rugpjūčio mėnesį šalies centrinis bankas išleido 1,4 mlrd. JAV dolerių, arba apie šeštadalį aukso ir užsienio valiutos atsargų, stengdamasis sutvirtinti nacionalinę valiutą Baltarusijos rublį.
Baltarusijos įmonės ir bankai taip pat yra labai pažeidžiami. Remiantis Rusijos kreditų reitingų agentūros ACRA duomenimis, liepos 1 d. Baltarusijos įmonių ir bankų skola siekė maždaug 9 mlrd. JAV dolerių, todėl vyriausybei gali tekti padengti dalį šios sumos, nes dėl dabartinės krizės galimybės atidėti įsiskolinimų grąžinimą yra ribotos. ACRA paskaičiavo, kad šių metų balandžio 1 d. Baltarusijos skola Rusijai sudarė apie 7,9 mlrd. JAV dolerių, arba 12–13 proc. BVP.
Pastaruosius du dešimtmečius A. Lukašenka yra labai priklausomas nuo Rusijos finansinės paramos stagnuojančiai Baltarusijos ekonomikai. Remiantis kai kurių žmonių vertinimais, šiuo laikotarpiu jis gavo daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, daugiausia naftos ir dujų subsidijų pavidalu.
Baltarusijos vadovas naudojasi tuo, kad Rusijai mažosios kaimynės yra reikalingos kaip buferinės valstybės prieš NATO bei kaip naftos ir dujų eksporto kelias. V. Putinas visai nenori, kad dar vieną kaimyninės šalies lyderį nuverstų demonstrantai, kaip 2014 m. nutiko Ukrainos sostinėje Kijeve, kur įvyko Maidano revoliucija.
V. Putinas „privalo remti A. Lukašenką, nes priešingu atveju jo režimas subyrės“, sakė politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas. „Baltarusijoje vykstantys įvykiai yra labai pavojingas pavyzdys Kremliui, kas gali nutikti Rusijoje, – pridūrė jis. – Žmonės pamatys, kad masiniais protestais įmanoma pakeisti lyderius.“
Dėl šios priežasties abiejų prezidentų likimai yra persipynę, mano analitikas.
Nors A. Lukašenkai būtų pravertusi didesnė suma, tiek jam, tiek V. Putinui pirmadienį įvykęs susitikimas buvo naudingas, pareiškė Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Chatham House“ narys Ryhoras Astapenia.
„A. Lukašenka yra išgelbėtas, kalbant ekonominiu atžvilgiu. Bent jau kuriam laikui, – tvirtino ekspertas. – O V. Putinas gali neabejoti, jog Rusijos įtaka Baltarusijoje tik didės.“