„Visiems, pasisakantiems už glaudesnius santykius su Rusija, noriu pasakyti, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas chemine medžiaga – ne vienkartinis atvejis“, – sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą Europos Parlamente kalbėjo U. von der Leyen.
Pasak EK vadovės, panašiai Rusija elgėsi dėl Gruzijos, Ukrainos, taip pat dėl buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti 2018 metais Anglijos Solsberio mieste tos pačios grupės medžiaga, kaip ir A. Navalnas.
„Ši tendencija nesikeičia, ir joks dujotiekis [„Nord Stream 2“] to nepakeis“, – pridūrė U. von der Leyen.
Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Sibiro, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.
Lėktuvui skubiai nutūpus 44 metų politikas buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką, kur gydytojai nustatė, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičioko“ grupės.
Ragina Europą iki 2030 metų 55 procentais sumažinti taršą
Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė, kad Komisija, reaguodama į ekstremalią klimato padėtį, siūlys iki 2030 metų 55 procentais sumažinti taršą Europoje.
„Suprantu, kad šis padidinimas nuo 40 iki 55 [procentų] kai kam yra per didelis, o kai kam – nepakankamas“, – sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą kalbėjo U. von der Leyen.
„Mums 2030-ųjų tikslas yra ambicingas, pasiekiamas ir naudingas Europai“, – pridūrė ji.
Ambicingesnį tikslą remia ES galios Prancūzija ir Vokietija, taip pat stambusis verslas, bet jį santūriai vertins nuo anglių priklausomos rytinės bloko narės.
ES lyderiai bandys dėl tikslo susitarti per viršūnių susitikimą spalio mėnesį, o vėliau jam turės pritarti Europos Parlamentas, kur dauguma europarlamentarų nori ambicingesnio plano.
Taršos mažinimo tikslas yra svarbus U. von der Leyen metinio pranešimo Europos Parlamentui pasiūlymas, išdėstytas keli mėnesiai po to, kai ES lyderiai sutiko su jos istoriniu Europos gaivinimo po pandemijos planu.
U. von der Leyen sakė, kad 30 proc. 750 mlrd. eurų plano išlaidų bus skirta klimatui palankiems projektams, finansuojant vadinamosiomis žaliosiomis obligacijomis.
„Brexit“ susitarimo negalima pakeisti įstatymu
Ursula von der Leyen trečiadienį taip pat skundėsi, kad blėsta viltys pasiekti prekybos po „Brexito“ susitarimą su Jungtine Karalyste, ir perspėjo Britaniją vienašališkai nekeisti išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties.
„Su kiekviena praeinančia diena šansai laiku pasiekti susitarimą tikrai pradeda blėsti“, – sakė ji savo pirmajame metiniame pranešime.
„Derybos visuomet sunkios ir mes prie to pratę,... bet derybos nejudėjo į priekį, kaip būtume norėję. Ir dėl to mums lieka labai mažai laiko“, – sakė ji.
U. von der Leyen perspėjo, kad JK ministro pirmininko Boriso Johnsono bandymas panaikinti kai kurias išstojimo sutarties, kurią jis pasirašė pernai, dalis yra neteisėtas ir nepriimtinas.
„Dėl išstojimo sutarties reikėjo derėtis trejus metus, – sakė ji. – Ir mes dėl jos dirbome negailestingai, eilutė po eilutės, žodis po žodžio, ir drauge mums pavyko.“
Rezultatas „užtikrina mūsų piliečių teises, finansinius interesus, bendrosios rinkos vientisumą ir, ypač svarbu, Didžiojo penktadienio susitarimo“, užbaigusio 30 metų trukusius neramumus Šiaurės Airijoje, gyvavimą, pažymėjo EK vadovė.
ES ir Britanija „drauge sutarė, kad tai geriausias ir vienintelis būdas užtikrinti taiką Airijos saloje“, ir blokas to „niekada neatsisakys“, Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen.
„Šią sutartį ratifikavo šie rūmai ir [britų] Bendruomenių Rūmai, – pabrėžė ji. – Jos negalima vienašališkai keisti, nepaisyti ar neteisingai naudoti. Tai teisės, pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimas.“
Zonoms be LGBT Sąjungoje nėra vietos
Ursula von der Leyen, turėdama galvoje Lenkijos vyriausybės politiką, trečiadienį įspėjo, kad vadinamosioms zonoms be LGBT „mūsų Sąjungoje nėra vietos“.
„Nesiilsėsiu, kai reikalas susijęs su lygybės sąjungos kūrimu“, – žadėjo U. von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį.
Ji paragino kurti „sąjungą, kurioje gali būti tuo, kas esi, ir mylėti, ką nori, nebijodamas kaltinimų ar diskriminacijos“.
„Nes buvimas savimi nėra tavo ideologija. Tai tavo tapatybė. Ir niekas niekada negali jos atimti. Todėl noriu pasakyti labai aiškiai: zonos be LGBTQI yra zonos be žmogiškumo. Ir joms nėra vietos mūsų Sąjungoje“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Keli Lenkijos regionai yra pasiskelbę „zonomis be LGBT ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Briuselis laiko diskriminuojančiomis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kovą už lygybę yra palyginęs su komunizmu kalbant apie nacionalinėms vertybėms neva keliamą grėsmę.
Briuselis tokią lenkų poziciją smerkė ir anksčiau, bet U. von der Leyen kalboje buvo nueita toliau: ji pažadėjo spausti ES nares pripažinti tos pačios lyties asmenų porų įsivaikinimą bet kur bloke.
„Jei esi tėvas vienoje šalyje, esi tėvas kiekvienoje šalyje“, – sakė ji.
U. von der Leyen taip pat pakartojo pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu. Europarlamentarai šiuos žodžius sutiko plojimais.
„Neapykanta yra neapykanta ir niekas neturėtų jos patirti“, – sakė U. von der Leyen ir pažadėjo pasinaudoti ES biudžetu spręsdama diskriminacijos problemą užimtumo, apgyvendinimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Gerinsime švietimą ir žinias apie istorines, kultūrines rasizmo priežastis, – sakė ji. – Spręsime neįsisąmoninto šališkumo žmonėse, institucijose ir net algoritmuose [problemą].“
„Paskirsime pirmąjį per istoriją Komisijos kovos su rasizmu koordinatorių, kad jis išlaikytų tai mūsų darbotvarkės viršuje ir dirbtų tiesiogiai su žmonėmis, pilietine visuomene ir institucijomis“, – pridūrė U. von der Leyen.
„Galiu pranešti, kad mes panaikinsime Dublino reglamentą ir pakeisime jį nauja Europos migracijos valdymo sistema. Joje bus bendra prieglobsčio suteikimo ir sugrąžinimo struktūra ir naujas stiprus solidarumo mechanizmas“, – kalbėjo U. von der Leyen Europos Parlamente per diskusiją, surengtą jai perskaičius metinį pranešimą.
U. von der Leyen planui dar turės pritarti ES valstybės narės, kurios yra smarkiai susiskaldžiusios šiuo klausimu.
Dublino reglamentas buvo priimtas 1990 metais, o paskui buvo dukart reformuotas, vėliausią kartą – 2013-aisiais.
Pagal šias taisykles, kuriomis siekiama neleisti migrantams prašytis prieglobsčio keliose Europos šalyse, tokį prašymą gavusi valstybė narė privalo jį išnagrinėti, o pareiškėjas turi nepalikti jos teritorijos.
EK ruošiasi pristatyti ilgai lauktą ir kelis kartus atidėtą Europos migracijos politikos reformą rugsėjo 23 dieną, o valstybės narės vėl ėmė svarstyti šį klausimą po gaisro, nuniokojusio didžiulę migrantų stovyklą Graikijos Lesbo saloje.