Planas, apie kurį paskelbta šeštadienį per JAV valstybės sekretoriaus Michaelo Pompeo vizitą Nikosijoje, nuskambėjo iškart po Vašingtono sprendimo sušvelninti savo ilgalaikį ginklų embargą Kipro salai. Per savo vizitą M. Pompeo pareiškė esąs „giliai susirūpinęs“ dėl Turkijos vykdomų jūrinių angliavandenilių išteklių žvalgymo operacijų teritorijose, kurias Europos Sąjungos (ES) narės, Graikija ir Kipras, laiko savo jurisdikcija.

Padidėjusi JAV karinė parama Kipro vyriausybei erzina Turkiją tuo metu, kai įtampa regione, regis, silpsta.

Susitarimas steigti centrą „nepasitarnaus taikai ir stabilumui rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir pakenks Kipro problemos sprendimui“, sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hamis Aksoy‘us.

Naujausi Vašingtono veiksmai „iškreipia pusiausvyrą saloje ir kursto įtampą“, pridūrė jis, kritikuodamas M. Pompeo dėl jo neįvykusio susitikimo su Kipro turkų lyderiais.

Nors Kipro vyriausybė oficialiai turi suverenitetą visoje salos teritorijoje, Kipras faktiškai padalintas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos užėmė šiaurinę salos dalį, maždaug trečdalį Kipro salos, po bandymo įvykdyti perversmą, per kurį karinė chunta Atėnuose siekė sujungti Kiprą su Graikija.

Pasiskelbusi Turkijos mažumos valstybė šiaurėje, kurią pripažįsta tik Ankara, taip pat reiškia pretenzijas į bet kokius energijos išteklius, aptiktus šalia jos krantų.

Turkijos karo laivas „TCG Yildirim“
Foto: Sipa / Scanpix

Pompeo nerimauja dėl Turkijos veiksmų Viduržemio jūros rytuose

Įtampa teritorijoje sustiprėjo rugpjūtį, po to, kai Turkija atnaujino dujų žvalgybos operacijas ir karinio jūrų laivyno pratybas ginčijamuose vandenyse. Nuo tada Turkija ir Graikija dislokuoja savo laivynus teritorijoje, į kurią abi reiškia išskirtines ekonomines teises, o Prancūzija, atsakydama į Turkijos veiksmus, pradėjo ten plėsti savo karines pajėgas.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis pastebima ženklų, kad įtampa regione slūgsta. Turkijos sprendimą atšaukti tyrimų laivą iš ginčijamų vandenų sekė Graikijos viešai pareikštas ketinimas pradėti naują derybų raundą su Ankara. Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras taip pat užsiminė apie pasirengimą dialogui, prieš rugsėjo pabaigoje numatytą susutikimą, per kurį ES šalys planuoja aptarti ribojamąsias priemones prieš Turkiją.

Atėnų akcijų indeksas pirmadienį pakilo 3 proc., - daugiausia per daugiau nei du mėnesius.
Galimai siekdamas turkų nacionalistų palankumo, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad tyrimų laivas vėl būsiąs išsiųstas po atliktos techninės priežiūros ir kad Turkija neketina trauktis. Bet prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai paragino Graikiją ir ES nepraleisti progos.

„Turkija ryžtingai gins savo teises ir interesus, tiek telkinių laukuose, tiek prie derybų stalo kaip stipri veikėja, - pirmadienį tviteryje rašė Ibrahimas Kalinas. – Graikija ir ES valstybės neturėtų iššvaistyti diplomatijai atsiradusios galimybės ir imtis savitarpio veiksmų.“