Susitikimas vyko „Bočarov ručei“ rezidencijoje vienas prieš vieną formatu. Skelbiama, kad pasitarimų kambaryje buvo vien tik V. Putinas ir A. Lukašenka, iš pradžių nebuvo paviešinta nė viena nuotrauka iš susitikimo.
Kaip skelbia „Dožd“, A. Lukašenka ir V. Putinas iš esmės kalbėjosi apie bendradarbiavimą ekonomikos srityje ir, atsižvelgiant į tarptautines sutartis, politinės situacijos Baltarusijoje klausimas taip pat buvo paliestas.
V. Putinas pabrėžė, kad Baltarusiją laiko artimiausia sąjungininke, Rusija esą ir toliau yra įsipareigojusi vykdyti visus su Baltarusija sudarytus susitarimus, įskaitant Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir sąjunginės valstybės susitarimus. Jis pranešė, kad Baltarusija bus pirmoji, gausianti rusišką vakciną nuo COVID-19. Skelbiama, kad jie taip pat susitarė dėl 1,5 mlrd. dolerių (apie 1,27 mlrd. eurų) dydžio paskolos.
„Visai neseniai vizito Baltarusijoje buvo nuvykęs RF vyriausybės pirmininkas Michailas Mišustinas. Žinau, kad jis surengė labai rimtas derybas, ir jos buvo sėkmingos visomis mūsų sąveikos kryptimis. Beje, finansinėje sferoje – taip pat. Susitarėme, kad šią sunkią akimirką Rusija suteiks Baltarusijai 1,5 mlrd. dolerių valstybinį kreditą“, – pareiškė V. Putinas, Sočyje priėmęs A. Lukašenką.
„Ir mes tai įvykdysime. Dabar, kiek yra žinoma, mūsų finansų ministrai dirba šiuo klausimu“, – nurodė Rusijos prezidentas.
„Turime galimybę ramiai – tam dabar ir susirinkome – apie viską pakalbėti, bet, pirmiausia, žinoma, turime aptarti ekonominius klausimus, nes daugiau nei 21 proc. (prekybos apyvartos) smukimas vis dėlto nėra mažas; tai nėra susiję su mūsų darbu, tai susiję būtent su pasaulinėmis tendencijomis dėl koronaviruso. Tačiau mes kartu kovosime su koronavirusu ir, esu tikras, įveiksime dabartinius ekonomikos sunkumus. Neatsitiktinai paminėjau ir paskolą, kurią Rusija artimiausiu metu planuoja suteikti Baltarusijai. Tikiuosi, kad tai atspindės ir (Baltarusijos) finansų rinkos“, – sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Baltarusijos piliečiai turi patys, „be spaudimo iš išorės, susitvarkyti su situacija savo šalyje“.
„Jūs mūsų poziciją gerai žinote: mes už tai, kad baltarusiai patys, be jokių pasakinėjimų ir spaudimo iš išorės, ramiai ir palaikydami dialogą vieni su kitais susitvarkytų su šia situacija ir priimtų bendrą sprendimą, kaip kurti savo darbą“, – pareiškė V. Putinas.
Jis taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad A. Lukašenka išspręs krizę savo šalyje, ir išreiškė pritarimą darbui dėl Baltarusijos Konstitucijos pataisų.
„Žinome apie jūsų pasiūlymą pradėti darbą dėl Konstitucijos pakeitimo. Manau, tai logiška, tikslinga ir [vyksta] laiku“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Esu tikras, kad, turint omenyje jūsų politinio darbo patirtį, darbas šioje srityje bus organizuojamas aukščiausiu lygiu, ir tai leis pasiekti naujas šalies politinės sistemos plėtros ribas, o tai reiškia, kad tai sukurs sąlygas vykti tolesnei plėtrai“, – sakė V. Putinas.
A. Lukašenka padėkojo V. Putinui už paramą po rinkimų žodžiais „draugą nelaimėje pažinsi“. Jis teigė, kad protestuotojai kol kas „neperžengė raudonųjų linijų“, tačiau Baltarusijos valdžia iš susiklosčiusios situacijos pasimokys. „Šie įvykiai parodė, kad mums visais klausimais reikia bendradarbiauti su vyresniuoju broliu“, – V. Putinui kalbėjo A. Lukašenka.
Jis taip pat skundėsi, kad NATO šalys protestų metu prie Baltarusijos sienos surengė karines pratybas. A. Lukašenka pareiškė, kad už 15 km nuo šalies sienos, Lietuvoje, neseniai buvo „išmestas“ NATO šalių karių batalionas.
A. Lukašenka pasiūlė planuoti bendras pratybas su Rusija „metams į priekį“ ir „nekreipti dėmesio, ką dėl to mums pasakys“.
„Mes turime išvengti Didžiojo Tėvynės karo klaidų“, – aiškino A. Lukašenka, priminęs, kad karo metu Vokietijos kariuomenė „nuvarė [Baltarusijos kariuomenę] iki Smolensko“.
Rusija ir Baltarusija turi rengti savo kariuomenes tam, kad jei, „neduok, Dieve, reikės pasipriešinti galimai išorės agresijai“, pareiškė A. Lukašenka.
„Jeigu kas nors už vakarinės sienos ribų nori pasidraskyti, mes bet kurią akimirką esame pasirengę. Niekam neleidžiama barškinti ginklais prie sąjunginės valstybės sienos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Aš manau, kad mums jokiu būdu negalima kreipti dėmesį į tai, ką mums pasakys. Jie patys su mumis nesiskaito, jie neatsižvelgia į mūsų atsargumą, jie rengia pratybas, kai tik užsimano. Todėl mes taip pat, jeigu jūs palaikysite šią idėją, kai nebevaržys aplinkybės, rengsime savo kariuomenes tam, kad jeigu, neduok Dieve, prireiks, galėtume tam pasipriešinti“, – sakė A. Lukašenka.
V. Putinas sutiko, jog toks pratybų planas yra reikalingas.
Pirmas V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas po „rinkimų“
Kokias temas ketinta aptarti, oficialiai pranešta nebuvo. Kremlius pareiškė, kad nei pasirašyti kokių nors dokumentų, nei rengti spaudos konferencijos neplanuojama.
A. Lukašenkai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ skelbė, kad A. Lukašenka su V. Putinu kalbėsis tik dviese, tačiau kambaryje buvo paruoštos keturios kėdės. Vėliau paaiškinta, neva jos skirtos ambasadoriams, kuriuos pasikvies „esant būtinybei“.
Tai – pirmas V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas akis į akį nuo tada, kai po rugpjūčio 9 d. triuškinama persvara „laimėtų“ Baltarusijos prezidento rinkimų šalies gyventojai sukilo ir reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo.
Nematyti jokių ženklų, kad demonstrantai pradeda išsikvėpti, o savo 26-erių metų valdymo laikotarpį norintis pratęsti tariamas Baltarusijos vadovas nenusileidžia nė per nago juodymą.
Rusijos valdžią apstulbino neramumų Baltarusijoje mastas, sakė Kremliaus aplinkos žmonės. Nors Maskva nepasitiki A. Lukašenka, ji negali leisti ateiti į valdžią opozicijai protestų gatvėse keliu, todėl rems ilgametį Baltarusijos prezidentą ir ragins galiausiai išsirinkti įpėdinį, pridūrė „Bloomberg“ šaltiniai.
Anksčiau A. Lukašenka sakė, kad derybose su V. Putinu jis planuoja „sudėti visus taškus ant „i“ jautriausiais ir delikačiausiais abiem šalims“ klausimais.
Maskva anksčiau pareiškė reaguosianti į bet kokius Vakarų bandymus „paveikti situaciją“ Baltarusijoje, o V. Putinas užsiminė apie galimybę nusiųsti Minsko režimui karinę paramą.
Baltarusijos opozicija paragino Maskvą neremti represijų ir skatinti dialogą šalyje
Maskvos parama Baltarusijos valdžios vykdomam antivyriausybinių protestų malšinimui neigiamai paveiks dvišalius santykius, pirmadienį perspėjo šalies opozicija.
„Pareigūnų parama Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams, represijoms, o ne dialogui, be abejo, paliks labai neigiamą žymę, kalbant apie dvišalius santykius“, – rašoma opozicijos įsteigtos Koordinacinės tarybos kreipimesi, adresuotame Rusijos visuomenei ir politikams.
Koordinacinė taryba pabrėžia, kad parama „vidaus dialogui tarp šalies skirtingų politinių jėgų prisidėtų prie greičiausio padėties Baltarusijoje normalizavimo ir santykių su Rusija plėtros“.
Kreipimesi pažymima, kad sureguliuoti Baltarusijos krizę įmanoma pasitelkus dabartinę teisinę bazę ir politines struktūras. Tačiau, kaip pažymi Taryba, „dabartinė valdžia kategoriškai atsisakė ir atsisako pripažinti krizę ir ieškoti civilizuotų būdų, kaip ją išspręsti“.
„Mums svarbu, kad Rusija išklausytų ir atsižvelgtų į reikšmingos Baltarusijos visuomenės dalies nuomonę. Mūsų partnerių užsienio politikos srityje ir sąjungininkų pozicija yra labai svarbi Baltarusijos žmonėms, Baltarusijos ateičiai ir Baltarusijos bei Rusijos santykių ateičiai“, – pažymi Koordinacinė taryba.
Taryba patikino nesiekianti „valdžios užgrobimo“, kaip teigia provyriausybinė žiniasklaida.
„Valdžia turi keistis šalyje per rinkimus, kurių rezultatai niekam nekels abejonių“, – nurodė Baltarusijos opozicija.
„Platų smurto arsenalą pasitelkiančios Baltarusijos valdžios veiksmai per pastarąjį mėnesį provokuoja tolesnį protestų augimą, visuomenės nuotaikų radikalizavimą ir, labai tikėtina, gali nuvesti šalį iki humanitarinės katastrofos“, – rašoma kreipimesi.
„Esame tikri, kad Rusija, būdama svarbiausia Baltarusijos partnerė, negali būti suinteresuota tokiu scenarijumi. Esame tikri, kad mums artima Rusijos liaudis nori, jog Baltarusija būtų taiki ir rami šalis. Esame tikri, kad stabilumas regione yra svarbus ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai“, – priduriama jame.
Opozicija taip pat patikino nesiekianti pabloginti abiejų valstybių santykių, žadėjo remti dvišalį bendradarbiavimą visose srityse.
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Per demonstracijas sulaikyta jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių, keli asmenys žuvo.