Pirmadienį Sočyje su A. Lukašenka susitinkantis V. Putinas yra įsitikinęs, kad opozicija nenuvers Baltarusijos prezidento, pareiškė penki Kremliaus aplinkos žmonės, nepanorę prisistatyti aptarinėdami vidaus politiką, skelbia „Bloomberg“.
Tai bus pirmas V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas akis į akį nuo tada, kai po rugpjūčio 9 d. triuškinama persvara „laimėtų“ Baltarusijos prezidento rinkimų šalies gyventojai sukilo ir reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo.
Nematyti jokių ženklų, kad demonstrantai pradeda išsikvėpti, o savo 26-erių metų valdymo laikotarpį norintis pratęsti tariamas Baltarusijos vadovas nenusileidžia nė per nago juodymą.
„Baltarusija yra labai svarbi, – pareiškė Michailas Vinogradovas, vadovaujantis Sankt Peterburge įsikūrusiam Politikos fondui. – V. Putinas nenori atsidurti pralaimėtojų pusėje.“
Artimiausią Maskvos partnerę apėmusi krizė primena ankstesnius sukilimus, nuvertusius Kremlių rėmusius lyderius Ukrainoje ir Armėnijoje. Be to, dar visai neseniai V. Putinas pakeitė Rusijos Konstituciją, kad galėtų pratęsti savo du dešimtmečius trunkantį valdymo laikotarpį net iki 2036-ųjų.
Rusijos valdžią apstulbino neramumų Baltarusijoje mastas, sakė Kremliaus aplinkos žmonės. Nors Maskva nepasitiki A. Lukašenka, ji negali leisti ateiti į valdžią opozicijai protestų gatvėse keliu, todėl rems ilgametį Baltarusijos prezidentą ir ragins galiausiai išsirinkti įpėdinį, pridūrė šaltiniai, – taip praneša „Bloomberg“.
A. Lukašenka pirmadienį išskrido į Rusiją, kur turi susitikti su prezidentu V. Putinu.
„Prezidentas jau išskrido į derybas“, – platformos „Telegram“ kanalui „Pul pervogo“ sakė A. Lukašenkos spaudos tarnybai artimas šaltinis.
Sekmadienį Baltarusijoje vėl vyko masiniai protestai. Vien Minske protesto akcijose dalyvavo daugiau kaip 150 tūkst. žmonių.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių, tačiau tikrasis skaičius gali būti didesnis.
Remiantis Baltarusijos opozicinės žiniasklaidos pranešimais, nesankcionuotų akcijų sekmadienį vyko ir kituose Baltarusijos miestuose, įskaitant Gomelį bei Brestą.
Prie „Drozdy“ gyvenvietės Minske, kur gyvena Baltarusijos vadovybė, susirinkus opozicijos maršo dalyviams, nuskambėjo perspėjamieji šūviai į orą.
Kaip agentūrai „Interfax“ pranešė liudininkai, po to, kai daugiatūkstantinė žmonių kolona susirinko prie užkardos ir protestuotojų skaičius ėmė sparčiai augti, pareigūnai paleido į orą kelis šūvius.
Iš kokio ginklo šaudyta ir ar yra sužeistųjų, nepranešama.
Anksčiau protestuotojų kolonai Nugalėtojų prospekte, prie prekybos centro „Arena City“, kelią blokavo OMON pareigūnai. Jie apsupo pirmas protestuotojų grupes ir ėmė suimti žmones.
Teisėsaugos pareigūnai prieš opozicijos šalininkus Baltarusijos Bresto mieste naudoja specialiąją techniką.
Kaip agentūrai „Interfax“ pranešė liudininkai, šimtai žmonių sekmadienį Breste išėjo į gatves reikšdami solidarumą su protestuojančiais Minske.
Policijos pareigūnai kelis kartus perspėjo susirinkusiuosius, kad akcija nebuvo suderinta su valdžia, o vėliau žmonėms išvaikyti panaudojo vandens patrankas, pranešė liudininkai.
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
„Sudės visus taškus ant „i“
A. Lukašenka pirmadienį vyks į Rusiją „darbo vizito“ ir susitiks derybų su šalies vadovu V. Putinu, penktadienį pranešė Kremlius.
Kaip sakoma Kremliaus pranešime, abiejų šalių lyderiai susitiks Sočio kurorte prie Juodosios jūros aptarti tolesnės integracijos planų ir svarbiausių prekybos bei energetikos projektų.
„Planuojama aptarti svarbiausius tolesnio Rusijos ir Baltarusijos strateginės partnerystės ir aljanso plėtros klausimus“, – nurodoma jame.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad V. Putinas ir A. Lukašenka neplanuoja spaudos konferencijos ar pasirašyti kokių nors dokumentų.
Praėjusią savaitę A. Lukašenka teigė, kad derybose su V. Putinu jis planuoja „sudėti visus taškus ant „i“ jautriausiais ir delikačiausiais abiem šalims“ klausimais.
Maskva anksčiau pareiškė reaguosianti į bet kokius Vakarų bandymus „paveikti situaciją“ Baltarusijoje, o V. Putinas užsiminė apie galimybę nusiųsti Minsko režimui karinę paramą.
O JAV penktadienį pranešė, kad artimiausiomis dienomis paskelbs Baltarusijai sankcijų, ir perspėjo Maskvą neberemti Minsko režimo.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Stephenas Biegunas sakė, kad JAV koordinuoja planus su Europos Sąjunga ir siekia sankcijas nukreipti tiek į konkrečius asmenis, tiek į eksporto taisykles.
Jis taip pat klausė, kaip Rusija „gali remti tokį režimą ir tokį smurtą prieš taikius piliečius, kurie naudojasi konstituciškai saugomomis teisėmis į susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę“.
„Jei Kremlius toliau eis šiuo keliu, jis rizikuoja, kad Baltarusijos žmonės, neturintys priekaištų Rusijai, nusiteiks prieš Maskvą“, – sakė S. Biegunas.
Tai bus pirmas A. Lukašenkos vizitas į Rusiją nuo tada, kai Baltarusijoje kilo protestų banga dėl jo ginčijamo perrinkimo šeštai kadencijai.
Autoritariškas Baltarusijos lyderis pareiškė, jog neatiduos valdžios opozicijai, kuri tvirtina, kad jos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja yra teisėta rugpjūčio 9-osios rinkimų laimėtoja. Po rinkimų S. Cichanouskaja spaudžiama valdžios pasitraukė į Lietuvą.
A. Lukašenkos santykiai su Rusija iki šiol buvo gana permainingi ir jis ne kartą bandė kiršinti Maskvą su Europos Sąjunga, kai jam tai būdavo naudinga. Tačiau šalyje prasidėjus masiniams protestams A. Lukašenka kreipėsi patarimo ir pagalbos į V. Putiną, su šiuo jis reguliariai kalbasi telefonu.
Maskva yra tvirčiausia A. Lukašenkos sąjungininkė ir pasiūlė jam karinę pagalbą, kartu spausdama Minską imtis žingsnių dėl glaudesnės abiejų valstybių integracijos.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius. Rusija ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau ne kartą atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę.
Rusijos ambasadorius Minske Dmitrijus Mezencevas ketvirtadienį A. Lukašenkai, neseniai atšventusiam savo 66-ąjį gimtadienį, įteikė simbolinę dovaną – istorinių žemėlapių, vaizduojančių Baltarusiją, kai ši buvo Rusijos imperijos dalimi, rinkinį.
A. Lukašenkos režimas į beprecedenčius protestus atsakė areštų bangomis, brutaliu smurtu prieš protestuotojus ir opozicijos lyderių bauginimo bei išvarymo kampanija.
Opozicija suformavo Koordinacinę tarybą taikiam valdžios perdavimui organizuoti, tačiau šiuo metu jau praktiškai visi jos prezidiumo nariai yra sulaikyti arba išvaryti iš Baltarusijos.
Viena iš aktyviausių opozicijos veikėjų Maryja Kalesnikava, šiuo metu laikoma tardymo izoliatoriuje Minske, per savo advokatus išplatino pareiškimą, kuriame sakė sulaukusi saugumo pareigūnų grasinimų išvežti ją iš šalies – „gyvą ar dalimis“.
Opozicionierė sakė suplėšiusi savo pasą siekdama užkirsti kelią išvaryti ją į Ukrainos teritoriją. Tada ji buvo sulaikyta ir figūruoja kaip įtariamoji byloje dėl raginimų užgrobti valdžią.
Penktadienį du baltarusių protestuotojai pasiprašė prieglobsčio Švedijos ambasadoje Minske, sakydami, kad jiems reikia apsaugos nuo Baltarusijos teisėsaugos po neseniai įvykusio mitingo.
Jie „pareiškė norintys kreiptis dėl prieglobsčio Švedijoje“, sakė švedų užsienio reikalų ministerijos atstovė.
ES narės Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė sankcijų A. Lukašenkai ir kitiems aukšto rango pareigūnams dėl nesąžiningų rinkimų ir susidorojimo su protestuotojais.
Priėjimo prie jūros neturinčios šalies autoritariškas lyderis pareiškė, kad gali nebesiųsti Baltarusijos krovinių per Baltijos valstybių uostus ir nukreipti juos per Rusiją. Abiejų šalių transporto ministerijos aptarė šį klausimą penktadienį.
Pasak apžvalgininkų, Maskva sieks pasinaudoti A. Lukašenkos politiniu pažeidžiamumu, kad gautų iš jo nuolaidų.
„Rusija sieks visiškai pasinaudoti savo parama A. Lukašenkai, – naujienų agentūrai AFP sakė Konstantinas Kalačiovas, vadovaujantis Politinei ekspertų grupei Maskvoje. – Jis yra visiškai priklausomas nuo Rusijos.“
Tačiau Andrejus Suzdalcevas iš Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos nurodė, kad Rusijai būtų neprotinga remti A. Lukašenką, kai jis prarado legitimumą daugelio baltarusių akyse.
„A. Lukašenka ir integracija yra nesuderinami“, – sakė jis AFP. Pasak jo, šis lyderis pažadės „bet ką, bet nedarys nieko“, o tokie susitarimai gali tik supykdyti baltarusius.