Didžiausios per beveik du dešimtmečius Graikijos karinės ambicijos buvo pristatytos tuo metu, kai šalis nesutaria su Turkija dėl angliavandenilių išteklių ir laivyno įtakos prie šių valstybių pakrančių. Nesutarimai tarp dviejų NATO šalių įtraukė ir kitas Europos valstybes, todėl nerimaujama dėl dar rimtesnio konflikto.
„Atėjo metas sustiprinti mūsų karines pajėgas... Šios iniciatyvos bus dalis rimtos programos, kuri taps mūsų nacionaliniu skydu“, – sakydamas kalbą šiauriniame Salonikų mieste pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas.
Anot K. Micotakio, Graikija planuoja įsigyti 18 prancūziškų naikintuvų „Rafale“, daugiafunkcių fregatų ir keturis laivyno sraigtasparnius. Taip pat šalis ketina 15 tūkst. padidinti karių skaičių ir skirti išteklių nacionalinei ginklų pramonei bei kibernetinei gynybai.
Be to, numatoma įsigyti naujos prieštankinės ginkluotės, laivyno torpedų ir raketų, nurodė premjeras.
Manoma, kad tai yra bene ambicingiausia Graikijos karinė pertvarka per beveik dvidešimt metų.
Daugiau informacijos apie ginkluotės įsigijimo programos išlaidas bus paskelbta per sekmadienį rengiamą spaudos konferenciją, agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje.
Paskutinį kartą Graikija savo kariuomenei taip gausiai apsipirko šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo susitarta ar domėtasi dėl vokiškų tankų ir povandeninių laivų, amerikietiškų karo lėktuvų ir rusiškų raketų bei amfibinių transporto priemonių įsigijimo.
Tačiau tuomet dėl didelių išlaidų, susijusių su 2004 metų Atėnų olimpinių žaidinių organizavimu, didžiosios dalies tų planų buvo atsisakyta.
Prancūziškasis ryšys
Manoma, jog tokią programą nuspręsta įgyvendinti po derybų su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu per praėjusią savaitę Korsikoje įvykusį Pietų Europos valstybių vadovų susitikimą.
Kitaip negu kiti ES ir NATO sąjungininkai, Prancūzija, kaip ir Kipras, tvirtai remia Graikiją jos augančiame konflikte su Turkija. E. Macronas jau yra perspėjęs Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdohaną neperžengti „raudonų linijų“, o taip pat pasiuntęs į regioną karo laivų ir naikintuvų.
Prancūzijos gynybos ministrė Florans Parli jau pasveikino susitarimą dėl ginkluotės ir pažymėjo, jog tai yra pirmas kartas kai naikintuvų „Rafale“ perka Europos šalis.
K. Micotakis anksčiau yra sakęs, kad NATO pozicija nestoti nė vienos šalies pusėn šiam konflikte yra „labai nesąžininga“.
Rugpjūtį Turkija pasiuntė žvalgybinį laivą ir nedidelę laivyno flotilę atlikti seisminių tyrimų vandenyse, kuriuos Graikija laiko priklausančiais jai pagal pokario sutartis.
Graikija sureagavo pasiuntusi savo karo laivų ir surengusi laivyno pratybas su keliomis ES sąjungininkėmis ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Šeštadienį K. Micotakis pareiškė, kad Turkija „grasina“ Europos rytinei sienai ir „kenkia“ regioniniam saugumui.
Straipsnyje, kuris šią savaitę buvo išspausdintas laikraščiuose „The Times“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir „Le Monde“, Graikijos premjeras pakartojo, jog nori dialogo su Turkija, jeigu ši nustos elgtis „kaip provokatorė“.
„Mums reikia dialogo, bet ne su į mus nukreiptu ginklu, – rašė K. Micotakis. – Jeigu mums nepavyks susitarti, mes privalėsime kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje.“
ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis yra pareiškęs, kad jeigu su Turkija nepavyks susitarti derybų būdu, blokas rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančiame Europos viršūnių susitikime gali sudaryti sankcijų sąrašą.