Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai pastaraisiais mėnesiais pašlijo: abi šalys reguliariai apsikeičia nuožmiais kaltinimais dėl prekybos ginčų, žmogaus teisių ir koronaviruso pandemijos kilmės.
Vėliausių veiksmų Kinija ėmėsi kelios dienos po to, kai Vašingtonas įvedė naujų apribojimų Pekino užsienio misijų darbuotojams, tokių kaip reikalavimas prašyti vietos pareigūnų leidimo lankytis universitetuose ar rengti susitikimus už diplomatinių atstovybių ribų.
„Kinijos atstovai neseniai išsiuntė diplomatinę notą, kuria paskelbė atsakomuosius apribojimus JAV ambasadoms ir konsulatams“, – rašoma kinų URM pareiškime.
Nenurodytos atsakomosios priemonės bus taikomos visam JAV ambasados ir konsulato, taip pat generalinio konsulato Honkonge personalui, priduriama pranešime.
„Reikia pabrėžti, kad šios priemonės yra teisėtas ir būtinas Kinijos atsakas į klaidingus JAV žingsnius“, – pažymėjo ministerija, ragindama JAV „nedelsiant ištaisyti savo klaidas“ ir panaikinti ankstesnius suvaržymus.
Ginčas dėl užsienio misijų įsiplieskė liepą, kai Vašingtonas įsakė uždaryti Kinijos konsulatą Hjustone. Pekinas vėliau atsakė tuo pačiu – uždarė Amerikos atstovybę Čengdu mieste.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo praėjusią savaitę pareiškė, kad naujos priemonės, nukreiptos prieš Kinijos diplomatus, yra atsakas į jau ilgą laiką vykdomą Amerikos diplomatų kontrolę Kinijoje.
Vašingtono įvesti apribojimai įpareigos kinų diplomatus prašyti JAV išduoti leidimus, norint surengti daugiau nei 50 dalyvių kultūros renginius už atstovybės teritorijos ribų.
Taip pat reikalaujama, kad ambasadų paskyros socialiniuose tinkluose būtų viešai žymimos kaip susijusios su Kinijos vyriausybe.
Auganti konfrontacija
Kova dėl užsienio ambasadų yra tik vienas iš frontų augančioje JAV ir Kinijos konfrontacijoje.
Vašingtonas įvedė sankcijas pareigūnams, kaltinamiems prisidedant prie masinio uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių kalinimo Kinijos Sindziango regione. Ta Pekino programa visame pasaulyje išprovokavo pasipiktinimą dėl žmogaus teisių pažeidimo.
Praėjusį mėnesį JAV į „juodąjį“ sąrašą įtraukė valdininkus, kaltinamus „laisvės ir demokratinių procesų“ slopinimu Honkonge, įsigaliojus nacionalinio saugumo įstatymui, kuriuo siekiama numalšinti miestą apėmusius pilietinius neramumus.
Tas žingsnis paskatino Kiniją paskelbti savo sankcijas keliems žinomiems amerikiečiams, įskaitant įtakingus senatorius ir JAV įsikūrusių žmogaus teisių organizacijų veikėjus.
Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas taip pat išprovokavo Kinijos įtūžį, kai apkaltino Pekiną dėl koronaviruso plitimo visame pasaulyje. D. Trumpo teigimu, kinų valdžia nesugebėjo suvaldyti pandemijos jos ankstyvosiose stadijose.
Vašingtonas taip pat kaltina Kinijos technologijų įmones ir platformas, tokias kaip „Huawei“ ar „TikTok“, veikiant Kinijos komunistų partijos interesų labui.
Pekinas penktadienį paneigė bandęs kištis į artėjančius JAV prezidento rinkimus, amerikiečių programinės įrangos milžinei „Microsoft“ pareiškus, kad ji užkirto kelią kelių užsienio programišių kolektyvų, įskaitant Kinijos grupes, atakoms tiek prieš respublikonų, tiek prieš demokratų rinkimų štabus.