Maždaug trečdalis rinkėjų galės dalyvauti balsavime, kuris vyks tris dienas pradedant nuo penktadienio ir kuriuo 83 regionuose bus renkami atstovai į įvairius valdžios lygmenis, įskaitant 18 gubernatorių.
RInkimai vyksta precedento neturinčių antivyriausybinių protestų fone: nepasitenkinimas valdžia reiškiamas kaimyninėje Baltarusijoje ir nuo liepos mėnesio vykstančiose kasdieninėse demonstracijose Rusijos Tolimųjų Rytų Chabarovsko regione dėl populiaraus gubernatoriaus, nepriklausančio valdančiajai partijai, suėmimo.
Analitikai teigia, kad valdžia imasi visų įmanomų priemonių, bandydama apriboti opozicijos raišką.
„Kremlius mato realią grėsmę, – svarsto Vladimiras Gelmanas, Sankt Peterburgo Europos universiteto politikos mokslų profesorius. – Tikėtina, kad V. Putino oponentams bus taikomas vis didesnis spaudimas.“
67-erių metų V. Putinas įtvirtino konstitucinius pakeitimus, leidžiančius jam pratęsti savo jau du dešimtmečius trunkantį viešpatavimą iki 2036 m., kurie liepos mėnesio referendume „sulaukė“ 78 proc. rinkėjų pritarimo.
Vis dėlto šiemet Rusijos lyderio populiarumas nukrito iki rekordiškai žemo lygio, kadangi smukusios naftos kainos ir „Covid-19“ pandemija sukėlė recesiją, kuri 2020 m. gali lemti maždaug 4 proc. ekonomikos susitraukimą.
Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas bandė suburti paramą kandidatams, prieštaraujantiems valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai, kai praėjusį mėnesį Sibire buvo apnuodytas tuo, ką vokiečių gydytojai vėliau įvardijo kaip kariuomenėje naudojamas nervus paralyžiuojančias dujas „Novičok“.
Pirmadienį jis pabudo iš komos Berlyno ligoninėje, kur buvo nuskraidintas gydyti.
Nepaisant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamų Europos lyderių spaudimo, Rusija iki šiol nesugebėjo pradėti tirti bylos, teigdama, kad neturi įrodymų, jog 44-erių metų A. Navalnas buvo apnuodytas.
Kremlius atmeta kaltinimus dėl valstybės dalyvavimo įvykyje.
A. Navalnas, kurio internetiniai vaizdo įrašai, atskleidžiantys aukšto lygio korupciją Rusijoje, surinko milijonus sekėjų, kelis kartus buvo įkalintas už tai, kad organizavo ir vadovavo gatvių protestams dėl tariamo sukčiavimo rinkimuose.
Vaizdo įraše, kuris buvo nufilmuotas jo kelionės po Sibirą metu ir paviešintas tada, kai A. Navalnas atsidūrė ligoninėje, jis kreipiasi į žiūrovus su prašymu palaikyti jo „išmanaus balsavimo“ iniciatyvą, skatinančią balsuoti už regionų politikus, turinčius daugiausiai šansų nugalėti „Vieningosios Rusijos“ kandidatus.
Partija prarado trečdalį vietų, kai ši taktika buvo panaudota pernai vykusiuose Maskvos miesto tarybos rinkimuose.
Kadaise A. Navalnas išgarsėjo pavadindamas „Vieningąją Rusiją“ „sukčių ir vagių partija“.
Jo surengta kampanija šįkart ragina palaikyti maždaug 1150 kandidatų, kurie turi daugiausiai šansų įveikti valdančiąją partiją savivaldybių rinkimuose regionų sostinėse ir miestuose, turinčiuose daugiau nei 200 000 gyventojų – savotiška repeticija prieš 2021 m. rudens rinkimus į Valstybės Dūmą (žemesniuosius parlamento rūmus).
Kampanija keliuose regionuose, įskaitant Novosibirską ir Tomską, iškėlė ir savo kandidatus.
„Apnuodijimas galėtų pakurstyti smarkų atsaką, kuris neabejotinai pagreitintų paramos režimui nuosmukį“, – interviu Maskvos biure kalbėjo A. Navalno Antikorupcijos fondui vadovaujantis Ivanas Ždanovas.
Rėmėjai po apnuodijimo nusprendė nerengti viešų protestų, siekdami išvengti masinių areštų, kurie pakenktų jų organizacijai, pridūrė jis.
V. Putinas išlieka kur kas populiaresnis nei „Vieningoji Rusija“. Jo reitingai rugpjūčio mėnesį pakilo šešiais procentiniais punktais iki 66 proc., praneša Maskvoje įsikūręs nepriklausomas apklausų organizatorius „Levada“, kadangi sušvelninus koronaviruso kontrolės priemones ekonominė veikla jau atsigauna.
Pasak valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM), „Vieningosios Rusijos“ reitingai siekia šiek tiek daugiau kaip 31 proc.
Valdžia apsunkino opozicijos kandidatų registraciją, ypač regioniniu lygmeniu.
Pavyzdžiui, buvo atmesti penki iš 18 Komunistų partijos (laikomos stipria konkurente) kandidatų į gubernatorius.
Šiaip ar taip, dabartinių gubernatorių laukia nelygi kova pustuzinyje atokesnių regionų, įskaitant Irkutską, kur po pragaištingų pernykščių potvynių kilo didelis nepasitenkinimas, ir Archangelską, kur protestai nutraukė sąvartyno statybų planus.
Rinkimų stebėtojai perspėja, kad šį kartą nusprendus surengti trijų dienų rinkimus, įskaitant balsavimą internetu, nustatyti sukčiavimo atvejus bus sunkiau. Rinkėjų teises ginanti organizacija „Golos“ teigia, kad regioniniai rinkimai vyksta „blogiausioje teisinėje sistemoje per pastaruosius 25 metus“.
A. Navalno komandos nariai jau skundžiasi išpuoliais. Pavyzdžiui, Novosibirske keli savanoriai susirgo po to, kai užpuolikai rugsėjo 8 d. į jų biurą įmetė butelį su kenksminga medžiaga.
Dar po dienos policija surengė daugiau nei 20 reidų, nukreiptų į kandidatus ir jų šalininkus, remiamus tremtyje gyvenančio magnato Michailo Chodorkovskio. V. Putino kritikas remia 500 kandidatų keturiuose regionuose – Vladimire, Ivanove, Tatarstane ir Novgorode.
Nepaisant spaudimo, opozicija per rinkimus gali pademonstruoti, kad turi potencialo tapti „pagrindine kliūtimi Kremliaus parlamento kontrolei“, kur „Vieningoji Rusija“ šiuo metu turi dviejų trečdalių didžiąją daugumą, teigia Nikolajus Petrovas, Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Chatham House“ narys.
„2021 m. situacija valdžios institucijoms bus kur kas sudėtingesnė“, – sako jis.
