Apie Rusijos lyderio atsiprašymą nacionalinio televizijos kanalo eteryje pranešė pats A. Vučičius, o V. Putino atstovas spaudai šią informaciją patvirtino agentūrai „RIA Novosti“.
A. Vučičius sakė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat jo atsiprašė.
„Prezidentui V. Putinui niekada dėl nieko neteko manęs atsiprašinėti, S. Lavrovui taip pat. O štai dėl to (M. Zacharovos įrašo) atsiprašinėti teko jiems abiem“, – Serbijos lyderio žodžius cituoja „RIA Novosti“.
„Jie tą padarė nepaisant to, kad aš netgi nieko neužsiminiau ir, kadangi esu gerai išauklėtas žmogus, niekados šito nepriminčiau. Manau, kad mūsų tarpusavio santykiai yra geri, o šis atvejis man yra jau praėjęs ir nesvarbus incidentas“, – pridūrė Serbijos prezidentas.
Delfi primena, kad M. Zacharova savo feisbuko paskyroje paskelbė įrašą, kuriame nusprendė pasityčioti iš nuotraukos, darytos per Serbijos prezidento A. Vučičiaus vizitą Baltuosiuose Rūmuose.
Prie nuotraukos ji pridėjo momentinę nuotrauką iš filmo „Esminis instinktas“ su garsiąja kojų scena ir pridūrė, kad, anot jos, Serbijos prezidentas priešais JAV prezidentą Donaldą Trumpą sėdėjo „kaip per apklausą“.
Serbijos politikai neliko abejingi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės įrašui. Tviteryje jos įrašo momentine nuotrauka pasidalino ir komentarą pateikė Serbijos prezidento kanceliarijos vadovas ir Serbijos delegacijos Vašingtone narys Marko Džuričius.
„Ir tik įsivaizduokite: prezidentas apie Rusiją nepasakė ne vieno blogo žodžio. Ir nepamirškite, kad prezidentas prie Rusijos vadovo durų laukė pusantros valandos ir niekada neprašė kažkokios ypatingos kėdės. Aš jums neleisiu įžeidinėti garbingosios Serbijos. Gėda!“ – parašė politikas.
Nereikėjo ilgai laukti ir oficialaus Serbijos gynybos ministerijos pareiškimo. Ministerijos vadovas Aleksandras Vulinas taip pat sugėdino M. Zacharovą dėl bandymo pašiepti Serbijos prezidentą.
„Vučičius – vienintelis valstybės vadovas Europoje, atsisakęs pritaikyti sankcijų Rusijai ir aukščiausiasis karinių pajėgų vadas, su kuriuo Rusijos Federaciją sieja didžiausio masto ir veiksmingiausias bendradarbiavimas. Žmogaus didingumo kėdės, ant kurios jis sėdi, dydis nenusako, taip pat neapibrėžia ir didžios jėgos, kurios vardu kalba, nenusako turimos drąsos visomis priemonėmis ginti savo žmones ir savo šalies draugus“, – teigia Serbijos gynybos reikalų ministras.
Vėliau buvo išplatintas ir paties Serbijos prezidento A. Vučičiaus pareiškimas – jis atsisakė reaguoti į M. Zacharovos ataką ir patikino, kad net ir Jungtinėse Valstijose jis kalbėjo apie savo apsisprendimą neatsisakyti bendradarbiavimo su Rusija.
„Tai daugiausia pasako apie ją pačią... Marija Zacharova, jos primityvumas ir neišsiauklėjimas, ką ji visu gražumu ir parodė, labai daug pasako tiek apie ją, tiek apie tuos, kurie jai skyrė tokias atsakingas pareigas. Tegul jie tuo ir užsiima, aš jai atsakyti neketinu“, – pareiškė Serbijos prezidentas.
Galiausiai M. Zacharovai teko atsiprašyti – ji paskelbė įrašo atnaujinimą. Anot jos, įrašas buvo klaidingai suprastas.
Pratybose su Rusija nedalyvaus
Šią savaitę Serbija pranešė nusprendusi įšaldyti visas planuotas bendras karines pratybas su kitomis šalimis, įskaitant Rusiją, paskelbė serbų visuomeninis radijas, remdamasis gynybos ministru Aleksandru Vulinu.
Apie šį sprendimą ministras paskelbė Baltarusijoje rengiamų karinių pratybų, kuriose turėjo dalyvauti ir serbų karių, išvakarėse.
„Mūsų prašoma... atsisakyti planuojamų karinių pratybų su Baltarusija“, – sakė A. Vulinas.
„Artimiausiu metu nedalyvausime jokiose bendrose pratybose ar kituose su ginkluotosiomis pajėgomis susijusiuose projektuose su NATO, KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija), Rusija, JAV, Kinija, ES, Vakarais ir Rytais“, – nurodė ministras.
A. Vulino teigimu, vyriausybė tokį sprendimą priėmė „po didžiulio ir nepelnyto spaudimo“ iš Europos Sąjungos. Jis teigė, kad šis spaudimas yra ES „isterijos“ ir „didėjančių (vakarietiškų) išpuolių prieš mūsų šalį“ dalis.
ES pasveikino Serbijos sprendimą nedalyvauti karinėse pratybose Baltarusijoje.
„Serbija turi palaipsniui formuoti savo politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, atsižvelgdama į politiką ir pozicijas, kurias priima Europos Sąjunga“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo A. Pisonero, komentuodama Belgrado pareiškimus, kad ES spaudė jį žengti tokį žingsnį.
Pasak EK atstovės, Briuselis sveikina Belgrado sprendimą paremti ES poziciją antivyriausybinių protestų krečiamos Baltarusijos atžvilgiu.
„Serbija dalyvauja virtinėje Sąjungos misijų saugumo ir gynybos politikos srityje, ir mes sveikiname Serbijos indėlį į šias misijas, – tęsė pareigūnė. – Serbija laiko integraciją į Sąjungą savo strateginiu prioritetu, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojimus.“
Serbija, kuri yra NATO programos „Partnerystė taikos labui“ narė, oficialiai yra paskelbusi karinį neutralumą. Tačiau ji taip pat yra surengusi keletą karinių pratybų su Rusija ir jos sąjungininkais, sukeldama nerimą Vakaruose.
Ši Balkanų šalis, kurios karių pozicijas 10-e dešimtmetyje bombardavo NATO pajėgos, siekusios užbaigti kruviną Kosovo separatistinį karą, siekia narystės ES. Tačiau Serbija taip pat stiprino savo politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija ir Kinija.
Anksčiau buvo pranešta, kad į Baltarusijoje rugsėjo 10–15 dienomis vyksiančias pratybas „Slavų brolija“ atvyks Rusijos ir Serbijos karių.
Šios pratybos kasmet rengiamos dalyvaujančių šalių teritorijose; pernai jos vyko Serbijoje.
Šįkart manevrai turi įvykti Baltarusijoje, ten tęsiantis politinei krizei. Šalyje jau mėnesį rengiami protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis autokratas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Serbija netikėtai praėjusį mėnesį drauge su ES atmetė Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus, taip pat kritikavo milicijos represijas prieš protestuotojus, reikalaujančius A. Lukašenkos atsistatydinimo.
Belgradas palaikė artimus santykius su A. Lukašenka, pastarąjį kartą viešėjusiu Serbijoje gruodžio mėnesį.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius yra sulaukęs kritikos savo šalyje ir iš užsienio dėl žiniasklaidos laisvių ribojimo, rinkimų, kurie, opozicijos tvirtinimu, nėra laisvi ir sąžiningi, ir susidorojimo su antivyriausybinių demonstracijų dalyviais.